- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip plačiai Lietuvoje buvo paplitę raganų teismai? Kokie žmonės dažniausiai patekdavo į atstumtųjų gretas? Ar reikia tokiems žmonėms statyti atminimo ženklus? Šįkart „Istorijos detektyvai“ imsis keistos temos, kurios centre raganavimo atvejai ir žmonių kova su tuo.
Kitoje rubrikoje laidos kūrėjai kalbės apie hipius, o intelektualiame iššūkyje tikrins žurnalisto Audriaus Matonio žinias.
Vienas iš mūsų istorijos tamsių ir negarbingų puslapių – raganų bylos. Duomenų apie raganavimu apkaltintus ir nuteistus asmenis Lietuvoje randama nuo XVI a.. Tačiau pasakyti tikslų skaičių, kiek žmonių buvo sudeginti ar kitaip nukankinti, ne taip paprasta. Istorikai pasiryžo ištirti ir nustatyti tikruosius šio keisto fenomeno mastus.
Laidoje istorikas Aivas Ragauskas teigia, kad raganų teismo praktika buvo žodinio pobūdžio. Dokumentų, žinoma, beveik neišliko, tačiau negausiuose šaltiniuose aptinkami duomenys liudija apie itin dažną tokių teismų praktiką.
„Skaičiai turėjo būti ne keliolika ir net ne keletą šimtų, o tūkstantį kartų didesni negu mes turime išlikusius ir publikuotus duomenis. Esu tuo įsitikinęs, nes tris metus ieškau. Pavyko rasti tokių bylų, kurios pakeičia visą XVIII a. statistiką“, – pasakoja istorikas.
Profesorius šiuo metu baigia parengti peticiją, kurią ketina perduoti Lietuvos teisingumo ministerijai ar Konstituciniam teismui, kad būtų išnagrinėti dokumentai ir raganų teismų aukos paskelbtos nekaltomis. Kiti istorikai laidoje diskutuos su tokia profesoriaus iškelta idėja. Iš pirmo žvilgsnio tokie užmojai atrodo keistai.
Kultūros istorikas ir filosofas docentas Vytautas Ališauskas pritaria, kad turėtume žinoti, jog buvo nuteista daug nekaltų žmonių. Tai svarbus dalykas. Tačiau taip stipriai sureikšminti, rašyti peticijas ir kreiptis į teismus nėra būtina. Tokie dalykai itin svarbūs kalbant apie mūsų kultūrinę atmintį.
Kaip laisvai gyventi totalitarinėje valstybėje. Grandiozinės istorijos, kelionės autostopu per sovietinį bloką ir kiti su esamu režimu nesiderinę dalykai. Apie tai laidoje pasakos hipiai Arkadijus Vinokuras, Kęstutis Navakas, Kristupas Petkūnas bei Algis Lipskas.
„Istorijos detektyvai“ apie raganas, hipius ir atmintį – antradienį 22.30 val. per LRT televiziją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas5
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“118
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...