Išskirtinis interviu su A.Siaurusevičiumi: kas yra LRT piniginėje?

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius šypteli: „Krizės ateina ir praeina, o LRT išlieka.“ Tiesa, žvelgdamas į savo įstaigos biudžeto skaičius nacionalinio transliuotojo vadovas dideliu optimizmu nespindi. Trys televizijos – LTV, LTV2, LTV World, trys radijo stotys – "Lietuvos radijas", "Klasika", "Opus 3". Ar pavyks visą šį "ūkį" išlaikyti naująjį LRT sezoną, kuris startuoja rugsėjo 6 d.?

„Sezoną pradedame neblogai, bet, aišku, ne taip, kaip norėjome – planai būtų buvę didesni. Bet pagrindinė kryptis – išlaikyti tai, kas pernai mums geriausiai pavyko: laidas "Triumfo arka", "Tūkstantmečio vaikai", "Legendos", "Bėdų turgus", "Teisė žinoti". Tai pradžia, o kaip bus ateityje, niekas dabar negali nuspėti. Visi dabar matome Lietuvos ekonomikos padėtį, o ji, deja, gana tiesiogiai atsispindi televizijos ekrane", – interviu portalui sakė A.Siaurusevičius.

– Kaip sunkmetis palietė Jūsų vadovaujamą nacionalinį transliuotoją?

– LRT nėra sunkiau nei kitiems. Bet nacionaliniam transliuotojui dėl jo specifinio statuso teko patirti dvigubą smūgį: valstybė mažino biudžetinį finansavimą, o reklamos apimtys mažėjo pačios. Kitaip sakant, gerokai sumenko abu šaltiniai. Žinoma, tai atsiliepia ir mūsų transliuojamai programai.

Tarkime, mūsų priedermė – rodyti tarptautines sporto varžybas. Bet transliacijos teisės yra brangios ir dažniausiai neatsiperka. Pavyzdžiui, Vankuverio olimpiada bus labai brangus malonumas ir iš tiesų kyla grėsmė, ar mes galėsime ją transliuoti, jeigu nebus galvojama, kaip spręsti tam tikras problemas. Vien Vankuverio olimpiados ir Pasaulio futbolo čempionato transliacijos kitais metais mums atsieis apie 3 mln. litų.

Visuomenės informavimo įstatyme aiškiai pasakyta, kad olimpinės varžybos ir pasaulio čempionatai yra priskiriami prie svarbių įvykių, kuriuos mes įpareigoti transliuoti. Taigi olimpiados transliacija nėra vien tik LTV, o visos Lietuvos reikalas. Save gerbianti valstybė turi užtikrinti tam finansavimą.

– LRT gauna milijonines sumas iš valstybės biudžeto ir iš reklamos. Mažai?

– Mes esame pakankamai visų permatoma ir daugelio kontroliuojama įstaiga, tad nėra ką slėpti.

Galiu pasakyti, kad jeigu 2008 m. mūsų pajamos iš reklamos buvo apie 29 mln. litų, tai šiemet jos sumažėjo iki 40 proc. Iš valstybės biudžeto šiais metais gavome 43 mln. 16 tūkst. litų, iš jų 7 mln. litų yra skirta Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) paslaugoms apmokėti už mūsų programų transliacijas. Bet itin neramina kitų metų planai. Siūloma skirti 30 mln. litų. Palyginti su 2008 m. finansavimas mažėja 23 mln. litų.

Matant tokius skaičius kyla klausimas dėl transliacijų apimties. Mažėjant finansavimui ir nemažėjant LRTC tarifams, mūsų biudžetas priartės prie šio centro teikiamų paslaugų kainų. Kitaip sakant, kitai veiklai – laidų kūrimui, atlyginimams, investicijoms – pinigų nebeliks. Turėsime transliuoti archyvą. Nemanau, kad tai prioritetinis tikslas – išlaikyti pelningą LRTC su skurdžia visuomeninio transliuotojo programa.

Taip, LRTC mes šiuo metu esame skolingi tam tikrą sumą, bet nebūtinai tiek, kiek jie sako. Mokėjimų LRTC niekada nebuvome nutraukę – mokame kiekvieną mėnesį valstybės skiriamas lėšas. Bet uždirbtas iš reklamos kol kas pasilaikome, kol mums nebus atsakyta į klausimus dėl tarifų skaičiavimo metodikos. Tuos klausimus pateikėme LRTC, bet išsamių, mus tenkinančių atsakymų negavome. Tačiau dialogas vyksta. Kad ir sunku, bandome ieškoti išeities. Tačiau teiginiai, jog visiškai nemokame už siųstuvus, yra blefas.

Tad yra trys galimos alternatyvos. Arba didėja LRT finansavimas, arba mažėja LRTC tarifai, arba LRT mažina programų apimtį. Bet kaip ją sumažinti, jeigu, pavyzdžiui, pagal įstatymą "Lietuvos radijas" turi transliuoti 24 val. per parą? Klausimas čia jau kur kas platesnis: ar mūsų valstybė turi politiką visuomenės informavimo srityje, ar mes ją paleidžiame savai eigai.

– Nemažai žmonių, matyt, nustebtų, jog egzistuoja trečiasis nacionalinio transliuotojo kanalas LTV World, per palydovą transliuojamas Europoje ir Šiaurės Amerikoje...

– Jį transliuojame vykdydami Seimo patvirtintą "Nacionalinio transliuotojo sklaidos per sieną" programą. Tam buvo numatytas finansavimas Vyriausybės priemonių plane, tačiau iš tiesų kanalas visiškai nefinansuojamas. Mes pareigingai įvykdėme Seimo nutarimą ir buvome palikti vieni su tuo reikalu. O jos transliacija atsieina 2 mln. litų per metus. Kitaip sakant, LRT visada buvo kraunami įpareigojimai, o finansuojami jie – kaip kada ir ne visa apimtimi.

– Kaip taupote? Atleidžiate darbuotojus, kertate jų algas?

– Mažiname atlyginimus, atleidžiame žmones mažindami etatus. Bet pas mus veikia dvi darbuotojus aktyviai ginančios profsąjungos, o ir taupymas atleidžiant žmones irgi turi ribas. Be to, pas mus dirba daug žmonių, kurių beveik visas gyvenimas prabėgo LRT. Jie čia pradėjo dirbti anksčiau, nei aš gimiau. Negali žmogaus išvaryti vien dėl to, kad jis čia ištikimai dirbo – tai būtų milžiniškas psichologinis smūgis. Tad tokia mūsų įstaigos specifika, su kuria nesusiduria kita, kur kas jaunesnė žiniasklaida.

– Bet kartais esate kaltinamas, kad svetimiems esate kur kas geresnis nei saviems. Turiu omenyje kalbas apie kosminius honorarus už privačių prodiuserių projektus.

– Privačių prodiuserių laidos yra atrenkamos Vyriausybės nustatyta konkurso tvarka. Yra sudaryta komisija, kuri ir atrinkinėja. Aš nesu tos komisijos narys ir stengiuosi net nežinoti konkurso eigos – man rūpi tik galutinis rezultatas. Ant mano stalo gula paruošta sutartis, kurį perėjusi visą mūsų filtrą. Todėl jūsų minėtos kalbos tėra tik spekuliacijos.

– Nemažai žibalo į ugnį dėl Jūsų veiklos šliūkštelėjo iš LRT tarybos pasitraukęs Romas Sakadolskis. Anksčiau išnyko Dariaus Kuolio vedamos laidos. Dabar kalbama, jog nebeliks Tomo Dapkaus radijo laidos "Dienos tema".

– Tai yra nežinia kokiu pagrindu susivienijusi grupuotė. Jų mažai, bet gana daug viešoje erdvėje. Jie turbūt nelabai turi kitų užsiėmimų – tiek laiko skirti pamazgų pylimui gali tik žmogus, neturintis kitų gyvenimo džiaugsmų. Mano pozicija – su panašaus lygio argumentais į diskusiją neiti. O, beje, Lietuvos radijo laidos "Dienos tema", be pačių šitų veikėjų, niekas ir nesiruošia panaikinti. Kitas dalykas – laidų vadovai turi teisę sakyti pastabas darbuotojams dėl laidų kokybės. Ir čia nėra jokių tabu.

– Seimo narys Rimantas Smetona siūlo įstatymų pataisas, kurios iš esmės pakeistų LRT. Užsimota eteryje užtikrinti tribūną Seimo nariams, griežčiau riboti reklamą, keisti LRT tarybos sudarymo principus, kad du trečdalius narių skirtų Seimo frakcijos.

– Tai antidemokratiška pataisa ir tai dar vienas bandymas pajungti visuomeninį transliuotoją politiniams interesams. Nenuleisime to negirdomis. Kreipsimės į Europos transliuotojų sąjungą, kurios nariais esame, prašydami atlikti tos pataisos ekspertizę. Kito kelia nėra. Permanentiškai vis kartojasi ta pati istorija, kad kažkam pasirodo – LRT reikalinga politinė kontrolė. Bet tikiu sveiku protu, kuris visada gelbėjo Lietuvą. Gal ir šįkart jis išgelbės.


Šiame straipsnyje: siaurusevičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių