- Artūras Judžentis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaicekauskienė neigia lietuvių kalbai kylančius pavojus ir net bando „moksliškai“ tai įrodyti. Pavyzdžiui, aptardama viešuosius užrašus ji pasitelkia dešimtmečio senumo studenčių darbą, kurio rezultatai (jau tada!) atskleidžia, kad „dauguma reklamos ir informacijos vartotojams yra lietuviška, likusi – turistams skirti užrašai ir prekių ženklai“ (p. 265). Dauguma – vadinasi, dar daugiau nei pusė. Kita vertus, kaip iš iškabos (kad ir kavinės) nuspręsti, kam – vietiniams ar turistams – ji skirta? Knygoje visai nutylima didelė emigracija, fiziškai kelianti pavojų ne tik lietuvių tautai, bet ir kalbai. Ypač didelį pavojų lietuvių kalbai pastaruoju metu kelia būtent liberalioji ideologija, plaunanti tautos ir tautinės valstybės pamatus.
Knygoje nemažai kliūva ir tautinės kultūros patriotams. Patriotizmas be skrupulų nurašomas kaip sovietmečio reiškinys: „[p]o ketvirčio amžiaus Nepriklausomybės šiandien ypač akivaizdus posovietinės „patriotinės tautinės kultūros“ artimumas sovietinėms ideologijoms ir praktikoms“ (p. 284). Taip be jokių argumentų (mokslo veikale!) modernią tautinę kultūrą tapatinti su sovietine ideologija yra mažų mažiausiai neatsakinga.
Knyga atsirado ne iš noro taisyti, keisti lietuvių kalbos norminimo tradiciją, o iš siekio jos visiškai atsisakyti.
Nerimą autorei kelia ne tik lietuvių patriotizmas, bet ir iš jo kylanti pagarba lietuvių kalbai. Tai vadinama gimtosios kalbos kultu. Piktinamasi, kad ši pagarba diegiama jaunimui. Ir tai nebėra nuostabu. Susilpninus vertybinį ir emocinį ryšį su gimtąja kalba, suvokus ją vien instrumentiškai, kaip „socialinių grupių interakcijos priemonę“, be skrupulų galima jos atsisakyti ir pereiti prie bet kurios kitos.
Vaicekauskienė netiesiogiai ragina visiškai atsisakyti bendrinės lietuvių kalbos norminimo, palikti ją „savireguliacijai“. Šis raginimas ignoruoja vieną esminį dalyką. Bendrinė lietuvių kalba radosi kaip sąmoningos, valingos veiklos rezultatas, ir toks tegali išlikti. Siūlyti palikti ją savieigai tolygu leisti pačiai gyvuoti, pačiai tvarkytis nuo tautos atsietai valstybei.
Tokios vienos pagrindinių knygos autorių ir vienos iš jos sudarytojų pažiūros duoda toną visai knygai. Ji parašyta daugiausia remiantis kovingojo neoliberalizmo, arba libertalizmo, ideologija. Knyga atsirado ne iš noro taisyti, keisti lietuvių kalbos norminimo tradiciją, o iš siekio jos visiškai atsisakyti. Joje pateiktos analizės ir vertinimai, deja, daugeliu atvejų prieštarauja tautos, jos kalbos ir tautinės valstybės idėjai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...