- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rašytojo Balio Sruogos duktė Dalia Sruogaitė turėjo išskirtinę atmintį ir aštrų protą, tačiau nespėjo atsiskleisti Lietuvos kultūriniame gyvenime, nes per vėlai grįžo į Lietuvą, sako ją artimai pažinojusi teatrologė ir literatūrologė Irena Veisaitė.
Ji teigė prisimenanti D.Sruogaitės norą perduoti Lietuvai Jungtinėse Valstijose sukauptą patirtį, kur ji buvo ypatingai įsitraukusi į išeivijos kultūrinį gyvenimą, buvo viena draugijos „Šviesa“ įkūrėjų.
„Dalia truputį per vėlai atvyko į Lietuvą: kada ji sugrįžo į tėviškę, aišku,Lietuva jau buvo ne visai ta, kurią ji paliko, ji nesuspėjo pakankamai įsitraukti į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Todėl būdama absoliučiai aštrios atminties, aštraus proto, kokį jaunystėje retai kas turi, ji jau neturėjo fizinių jėgų tai panaudoti ir pakankamai pasireikšti Lietuvoje“, - sakė D.Sruogaitės bičiulė.
„Ji buvo išskirtinė asmenybė, ji buvo paskutinis mohikanas - su ja išėjo lietuvių inteligentijos karta, kuri dar gimė nepriklausomybės laikais. Su ja baigėsi ištisa epocha“, - netektį įvardijo literatūros ir teatro tyrinėtoja.
Pasak I.Veisaitės, nors jos draugystė su D.Sruogaite prasidėjo tik jai sugrįžus į Lietuvą po 2000-ųjų, jas siejo bendra praeitis: jos tėvas, rašytojas Balys sruoga buvo geras buvo I.Veisaitės „antrosios motinos“ Stefanijos Ladigienės, kuri I.Veisaitę priglaudė savo šeimoje karo metais, draugas.
„Kai mes susitikome, mes pajutome, jog esame iš to paties kamieno, kad turime bendras šaknis - abi vaikystę praleidome Kaune, nepriklausomoje Lietuvoje, kuri iš esmės mus ir suformavo, mūsų santykį su pasauliu, Lietuva, su žmonėmis. Mūsų draugystė buvo labai artima, turėjome daug bendrų nuostatų gyvenime“, - sakė I.Veisaitė.
Anot I.Veisaitės, Ji ypatingai skaudžiai prisimindavo išsiskyrimą su tėvu B.Sruoga karo metais, kuris, anot mokslininkės, išvežtas į Štuthofo koncentracijos lagerį sukūrė „ne tik lietuvių, bet ir pasaulinės literatūros šedevrą“ - romaną „Dievų miškas“. Jį vėliau į anglų kalbą išvertė D.Sruogaitės duktė Aušrinė.
„Dalia labai apie tai kalbėjo, prisiminė viską. Reikėtų pabrėžti, kad Sruoga nebuvo kalinys, jis buvo įkaitas. Visa grupė inteligentų, nuvežtų į Štuthofą ir ten įkalintų, jie buvo įkaitai (...). Ji nepaprastai sekė, skaitė visus B.Sruogos raštus, laiškus iš Štuthofo, kuriuos man rodė, prašė manęs redaguoti jų vertimą, juose nebuvo galima visos tiesos rašyti. Jis nepaprastai mylėjo Dalią: ji visuomet vadino jį Baliu, niekuomet nevadino tėvu. Tai pabrėžė jų nepaprastą draugystę ir dvasinį ryšį, kurį ji turbūt jautė iki pat gyvenimo pabaigos“, - prisiminė I.Veisaitė.
D.Sruogaitė mirė trečiadienį Vilniuje, eidama 90-uosius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...