- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po daugiau nei metus trukusios restauracijos į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose grįžta altorinis paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija) su karūnomis, aptaisais ir rėmu“. Tai yra vienas iš seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas.
„Stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas yra seniausias Pivašiūnų bažnyčios dailės kūrinys. Kasmet į Žolinės atlaidus jis sukviečia tūkstančius maldininkų. XIX a. pradžioje pastačius medinę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir Pivašiūnams tapus maldininkų traukos centru, stebuklingas paveikslas menine ir religine verte garsina ne tik šią šventovę, bet ir Pivašiūnus Lietuvoje ir pasaulyje. Džiaugiamės, kad Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II karūnuota Lietuvos Madona po restauracijos grįžta į istorinę vietą“, – sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Retas užrašas
2016 metais Kultūros departamentas skyrė 50 tūkst. 611 eurų stebuklingojo paveikslo tyrimams, konservavimo ir restauravimo darbams, o Pivašiūnų parapija prisidėjo 1 tūkst. eurų suma. Prieš restauravimą paveikslas buvo išimtas iš altoriaus. Atskyrus paveikslą nuo skydo su aptaisais, jo nugarinėje pusėje buvo rastas ypatingai retas užrašas „Karo audrų apsaugota Pivašiūnų parapija restauruoja kaip po padėkai darydama atminimą“ su trumpa kūrinio restauravimo istorija, kurioje aprašomi 1943 m. atlikti darbai. Tuomet paveikslą restauravo prof. dailininkas Jonas Mackevičius, auksavimo ir sidabravimo darbus atliko Krupavičienės dirbtuvė Kaune.
„Restauracijos darbus aprobavo ir leidimus davė Kaišiadorių Vyskupijos Vyskupas Teofilis Matulionis. Restauracijos darbų kaina – “Paveikslo restauracijos darbai atsėjo 6 tūkst. Rm. (reichsmarkių), o paveikslo drabužių paauksavimui – 9 tūkst. Rm. Darbas ėjo laike karo pasaulinio. Parapija turėjo šiuo metu 6 tūkst. sielų“. Apie vėlesnes paveikslo restauracijas žinių neišlikę.
„Labai džiaugiuosi, kad Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas sugrįžta į Pivašiūnų šventovę po atliktų restauravimo darbų. Tai svarbus įvykis tiek tikinčiųjų bendruomenei, tiek ir sakraliam Lietuvos meno paveldui. Tai kartu dovana artėjančiai arkivyskupo Teofiliaus Matulionio istorinei beatifikacijai. Šia proga noriu nuoširdžiai padėkoti Kultūros paveldo Departamentui prie Kultūros Ministerijos, Valstybės įmonei "Lietuvos Paminklai", visiems tyrėjams ir restauratoriams už suteiktą galimybę džiaugtis naujai atgimusiu Dievo Motinos paveikslu“, ─ teigia Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.
Restauravimo darbams buvo pradėta ruoštis 2015 metų pabaigoje. Atlikti išsamūs biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir fotogrametriniai tyrimai. Restauravimo tarybos protokolu patvirtinta konservavimo – restauravimo darbų programa ir metodika.
Atlaikė negandas
2016 metais skyrus lėšas, Manto Matuizos personalinėje dailės kūrinių restauravimo įmonėje, vadovaujant M. Matuizai, buvo pradėti paveikslo, rėmų ir aptaisų konservavimo – restauravimo darbai. Tapybos restauravimo darbus atliko aukščiausios kategorijos molbertinės tapybos restauratorius M. Matuiza. Taip pat daug pastangų ir kruopštaus darbo restauruojant šį unikalų meno kūrinį įdėjo metalo, medžio, rėmų ir auksuotės aukščiausios kategorijos specialistai. Ankstesnių restauracijų metu paveikslas ne kartą buvo valytas ir pertapytas storu dažų sluoksnių užtapant autentišką tapybą, taip pakeičiant paveikslo koloritą ir kompozicines detales. Nuosekliai šalinant užtapymus atsidengė ryškių spalvų ir aiškios kompozicijos barokinis, profesionalaus XVII a. nežinomo dailininko kūrinys. Restauravus aptaisus ir rėmus vėl suspindėjo aukso ir sidabro blizgesiu.
Bažnyčios lėšomis buvo pagaminta speciali apsauginė dėžė, į kurią patalpintas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda“ paveikslas, užveriamas skydu, prie kurio pritvirtinti restauruoti paveikslo aptaisai. Visą šį unikalų kūrinį įrėmina autentiški restauruoti ir drožinėti rėmai.
Tikslių duomenų, kada ir kaip Pivašiūnų bažnyčioje atsirado Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, nėra. Pasak pasakojimų, jį veikiausiai iš Turkijos ar kitų tolimų kraštų parvežė pirmosios Pivašiūnų bažnyčios fundatorius Jonas Klockis. Kiti pasakojimai – kad jis rastas miške ir atneštas į bažnyčią arba, kad jį padovanojo kažkoks ponas. Žmones itin stebino, kad paveikslas išliko per visas negandas.
Per 1988-ųjų metų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo malonėmis garsėjantį paveikslą Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas3
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“118
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...