I. Krupavičiui – istorinis V. Savukyno iššūkis

Ar jis suras koriko Muravjovo pastatytą koplyčią, radioaktyviausią Vilniaus objektą ir kitas paslaptingas vietas? Atsakymus sužinosime šį antradienį LRT TELEVIZIJOS „Istorijos detektyvų“ laidoje.

Pasibaigusi vasara buvo žymi atradimu, kurį padarė Gedimino kalną tyrinėję archeologai. Kasinėjimų metu buvo rasti palaikai, kurie kaip manoma priklausė vienam iš 1863-1864 m. sukilimo vadų – Zigmantui Sierakauskui. Versija, jog Lukiškių aikštėje mirtimi nubaustų sukilėlių kūnai būdavo vežami į Pilies kalną – anaiptol ne naujiena. Dar 1904 m. apie tai rašė vienas lenkų istorikas. Gedimino kalnas ir jo apylinkės tuo laiku buvo paversti Rusijos kariuomenės karine tvirtove, pašaliniai arčiau prileidžiami nebuvo, taigi visai tikėtina, jog būtent Pilies kalne buvo užkasami nužudytųjų kūnai.

Yra žinoma istorija, jog vokiečių kareiviai 1916 m. tiesė žaibolaidį nuo Gedimino pilies vakarinio bokšto ir atkasė žmonių kaulus. Tai paskatino Vilniaus visuomenę kreiptis į architektą Antaną Vivulskį, kuris menamo sukilėlių palaidojimo vietą įamžino kryžiumi. Tiesa, 1940 m. vasara paminklas buvo sunaikintas ir kalbos apie Pilies kalne palaidotus sukilėlius liko tik nepatvirtintų versijų arba legendų lygmenyje. Iki praėjusios vasaros, kada padarius perkasą, paaiškėjo, jog legendai lemta virsti svarbiu moksliniu atradimu.

Kita svarbi užduotis – rastų palaikų identifikavimas. Istorija, archeologija ir antropologija – sugretinus šias sritis, galima tikėtis sėkmingų rezultatų. Darbo ėmėsi patyręs antropologas prof. Rimantas Jankauskas, dalyvavęs tiriant kitas masines palaidojimo vietas, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusią Tuskulėnų dvaro teritoriją, kur pirmaisiais pokario metais buvo užkasinėjami NKGB-MGB kalėjime nužudyti žmonės. Tyrimai tęsiasi ir lieka tikėtis, jog jie priartins mus prie įvykių, kurie įkvėpia Lietuvai laisvės dvasią – į mūsų šalies didvyrių panteoną grįš vardai ir pavardės tų, kurie už savo tikslus ir įsitikinimus sumokėjo pačią didžiausią kainą.

Kita intriga – kaip laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjui Ignui Krupavičiui pavyks įveikti istorinį iššūkį? Ar jis suras pradingusią koplyčią, kurią kadaise pastatė 1863-1864 m. sukilimą numalšinęs generalgubernatorius Michailas Muravjovas – „Korikas“? Kur yra pati radioaktyviausia vieta Vilniuje? Kur būta seniausios psichiatrinės ligoninės? Kurioje vietoje nutiko Adomo Mickevičiaus aprašytas kamuolinio žaibo smūgis, nusinešęs vieno profesoriaus gyvybę?

„Istorijos detektyvai“ – antradienį 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.Vedėjas V. Savukynas