Galerijos šventėje – ketvertas iš Rokantų kaimo

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos 5-tojo gimtadienio šventė panėšėjo į solidų jubiliejų su visomis būtinomis sudedamosiomis dalimis: įkūrėjų, vadovų ir gerbėjų džiaugsmingomis kalbomis, parodos atidarymu, gyva muzika ir tortu.

Gimtadienio svečiams teko piešti galerijos simbolį - pamuštaakį Galeriuką, kurį vienas Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos auklėtinis prieš penketą metų nupiešė dėstytojai pasiūlius temą „Melagis“. Per šventę Galeriukų buvo nupiešta bene pusšimtis - pieštukų ir kreidelių teko imtis visiems susirinkusiems.

Piešė ir keturi gimtadienio proga atidarytos parodos autoriai - Nomeda Marčėnaitė, Marius Jonutis bei jų atžalos - Titas ir Ula. Tiesa, į šventę jie atvyko jau stipriai padirbėję - jų bendra ekspozicija, pavadinta „4 iš Rokantų kaimo“, pristatytas galerijos pradedamas ciklas „Vaikai ir tėvai“.

„Šita paroda - ne genialumo, o saviraiškos, vystymosi būdų paieškos. Ir priminimas, kad patys gražiausi prisiminimai iš vaikystės - apie tai, kai ką nors darėme drauge su tėvais, - aiškino dailininkė N.Marčėnaitė. - Taip sutapo, kad Marius ir aš mokame piešti, tad natūralu, kad to mokome ir vaikus. Jei mokėtume muzikuoti, turbūt muzikuotų ir jie. Bet kuris būdas, kuris padeda praleisti papildomą valandėlę su vaiku, yra geras.“

Dviejų ketvirtokų mama nenori, kad atžalos būtų per daug giriamos dėl jų gebėjimų.  Kaip ir nenori, kad bet kas, bandantis kurti, būtų žiauriai „nurašytas“.

„Juk nesakome, kad kažkas netalentingai vaikšto. Tai kodėl sakome, kad kažkas netalentingai piešia?.. - stebėjosi N.Marčėnaitė. - O juk vaiko vystymuisi naudinga vien pieštuką į rankas paimti - manipuliuoti juo mažyliui, patikėkite, nėra paprasta.“

Svarbiausia, įsitikinusi dailininkė, nepamiršti, kad vaikams kažko mokantis negalima jiems pernelyg stipriai vadovauti: „Marius ir aš atlaikėme jau daug ir ne visada mums patikusių Tito kūrybinių etapų, bet sugebėjome susivaldyti nekomentuodami. Iš vaiko negali reikalauti to paties kaip iš profesionalo. Jis tik mokosi, formuojasi.“

N.Marčėnaitė ir M.Jonutis nedžiūgavo, kai pirmokais tapę jų vaikai vieną dieną iš mokyklos grįžo su naujomis žiniomis apie dailę. „Jie išgirdo labai daug apie tai, kaip negalima piešti, ir grįžo išpūtę akis. „Sužinojo“, kad piešinyje privalo būti pagrindas po kojomis, saulė kampe ir kad debesys nebūna rausvi... - prisiminė Nomeda. - Bet negalima kuriančiam vaikui sakyti „negalima“. Ar kad „taip nebūna“. Ir tai taikytina ne tik dailėje.“

Ruošdamiesi pirmai bendrai su atžalomis parodai Nomeda ir Marius įsitikino - su vaikais reikia ne parodas daryti, o piešti. „Kai pradėjome ruoštis parodai, dingo pusė malonumo. Nes atsirado prievartos elementas - aš turėjau pradėti juos bakinti, klausinėti, ką ir ar jau padarė. Taip, gal tai juos išmokė atsakomybės ar drausmės, bet kurti smagiausia atsipalaidavus“, - reziumavo debiutuojančių dailininkų mama.

VIETA: Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, Vilniaus g. 39/6

LAIKAS: paroda veiks iki kovo 7 d. šiokiadieniais nuo 11 iki 18, šeštadieniais - nuo 11 iki 16 val.

KAINA:  nemokamai