- LRT RADIJO laida „Kita tema“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors laikai pasikeitė, moterys vis dar turi kelti klausimą dėl dalyvavimo valstybės kūrime, o akis bado šluba proporcija – bet kokioje diskusijoje matomi keli vyrai ir vos viena moteris. Taip LRT RADIJUI sako feministė ir menotyrininkė Laima Kreivytė.
Anot jos, viskas gerai atrodo tik tada, kai klausimai apie moteris nekeliami.
Moterys vis dar turi kovoti dėl dalyvavo valstybės kūrime
1918 m. vasario 17 d. Kaune įvyko moterų mitingas, kuriame aiškiai pasisakyta, kodėl moterys nori būti įtrauktos į Lietuvos tarybą, LRT RADIJUI sako moterų judėjimus tyrinėjanti istorikė prof. Virginija Jurėnienė. Anot jos, tai nusakyti nėra lengva: „Turime kalbėti apie visą Lietuvos tarybos, įkurtos 1917 m. rugsėjį, veiklą. Kodėl į tai nebuvo įtrauktos moterys? Situacija sudėtinga, nes visos aktyvios moterų organizacijos buvo pasitraukusios į Rusiją. To priežastis buvo 1915 m. kaizerinės Vokietijos įvykdyta Lietuvos okupacija.“
Tačiau, anot pašnekovės, ir Lietuvoje buvo likusių aktyvių moterų, tarp kurių – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. „Turime žinoti, kad tai moteris, įkūrusi draugiją „Žiburėlis“. Tai buvo pirmoji filantropinė organizacija, sušelpusi ne vieną signatarą. Taigi 1918 m. mitingas vyko tam, kad moterys pasakytų turinčios būti tarp tų, kurie valdo valstybę“, – aiškina V. Jurėnienė.
Laima Kreivytė teigia, kad žinios apie istorines moteris labai įkvepia, o moterų reikalavimai, išreikšti prieš šimtą metų, aktualūs ir šiandien: „Visuomenėje mūsų, moterų, daugiau nei pusė, tačiau vis dar turime kelti klausimą dėl dalyvavimo valstybės kūrime. Vis dar gyvename vyraujant šlubai proporcijai, kai vienam vyrui tenka trys ar keturios moterys. Diskusijose matome, kad visuomet dalyvauja keli vyrai ir kokia viena moteris.“
L. Kreivytė kelia klausimą, kas turi atsitikti, kas jos minėtos proporcijos imtų badyti akis. „Reikia įsileisti moteris, bet ne dėl skaičiaus ar vaizdo, o todėl, kad per pastaruosius šimtą metų jos taip išsilavino, kad dabar tokių puikių moterų daugiau nei vyrų. Kiekvienoje srityje yra daug puikių specialisčių“, – tikina menotyrininkė.
Viskas gerai tik tada, kai nekeliami klausimai
Pasak L. Kreivytės, per pastaruosius šimtą metų vyrų ir moterų lygybė taip ir nepasiekta: „Negerai, jei tokį šlubčiojantį valstybės kūną norime turėti dar šimtą metų. Atėjo laikas visose srityje, bet kokioje organizacijoje, pinigų skirstymo komitete iškelti klausimą – o kur mūsų kolegės moterys? Kodėl jų tik viena ar dvi? Vos tik šis klausimas nustojamas kelti, viskas savaime ir išnyksta.“
V. Jurėnienė teigia, kad šiais metais išleisti pašto ženklai su moterų atvaizdais įrodo, kad veiklių moterų buvo ne viena ir ne dvi, o dešimtys. „Anksčiau galvota, kad Lietuvoje nebuvo moterų judėjimo, bet tik todėl, kad jis nebuvo itin sufražistinis ar išsiskiriantis. Jei žvelgtume į XIX a. ir moterų judėjimo pirmuosius žingsnius, matytume, kad tai suaugę su tautiniu judėjimu ir pan.“, – sako pašnekovė.
L. Kreivytė tvirtina, kad lygiavertį išsilavinimą moterys įgavo ne taip ir seniai: „Virginia Woolf rašė be vyro palydos negalinti nueiti ne tik į barą, bet net į biblioteką. Tai, kad XX a. atsirado daugiau teisių moterims, yra labai trumpas laikas, palyginus su tūkstančiais patriarchato metų. Šiuolaikiškai valstybei nurašyti moterį yra per didelė prabanga, nes yra puikių specialisčių, genialių moterų. Tik tuomet, kai nekeli klausimo apie moteris, atrodo, kad viskas gerai.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...