Egidijus Dragūnas: mane erzina melas, neteisybė, pinigų kultas

Dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas savo 36-ojo gimtadienio išvakarėse sulaukė neįtikėtino pasiūlymo – dalyvauti pasaulinio garso prekės ženklo „Pierre Cardin“ fotosesijoje „Nepriekaištingos permainos“, kuri įvyko praėjusią savaitę.

Fotosesijos metu E.Dragūnas ne tik demonstravo drabužius darbui ir laisvalaikui, bet ir rado laiko atviram pokalbiui.

– Egidijau, Jums artimi žmonės sako, kad pastaruoju metu keičiatės. Tapote išmintingesnis, solidesnis. Tai – teisybė ar mitas?

– Turiu pripažinti, kad permainos vyksta ir Selas keičiasi. Vieną dieną žmonės ir aš, pažvelgęs į veidrodį, pasakysiu, kad esu labai senas.

– O dabar? Pirmadienį Jums sukako 36 metai. Koks tai amžius vyrui?

– Svarbu, ką vyras per šiuos metu yra padaręs. Man šiuo metu svarbiausia - sūnus, širdies draugė, namai, mylimas darbas, draugai.

– Jums tai yra vyriškumo samprata?

– Tai man labai svarbu. Bet kiekvienas išvardintas dalykas turi gilesnę prasmę. Pradėjau sūnumi. Tai – dėmesys, auklėjimas, laisvalaikis, skiepijamos vertybės. Aš atsakau už tai. Moteris greta – siejasi su sūnumi, tai – vientisa. Jau tai, kad moteris nesižvalgo į kitus vyrus, įrodo, kad žmogus greta jos – geras vyras. Darbas. Pradėjau dirbti tai, ką myliu nuo 16 metų. Ir šiemet minėsime brandžią progą – mano darbo 20 metų jubiliejų.

Net ir sunkumų metu likau ištikimas savo idėjoms, darbui, kurį visą laiką atlieku nuoširdžiai, laikausi žodžio. Į draugų sampratą įeina ir pagarba. Jei mano siela dainuoja su jais – tai gerai. Ir tai bendravimas ne dėl pinigų ir nepataikavimas. Žinau, kad draugas dėl manęs atsikels 5 ryto. Kaip ir aš.

Draugystė tolygi pagarbai. Ir greta – namai. Nenoriu nieko įžeisti, bet juos man nedovanojo, gavau ne už skolas. Uždirbau savo pastangomis. Ir prie namų yra mano pasodintas medis. Todėl drąsiai galiu pasakyti – aš esu tikras vyras ir gyvenu prasmingai.

Erzina neteisybė ir pinigų kultas

– Kas turėjo įtakos, kad keičiatės iš maištaujančio, netgi protestuojančio jaunuolio?

– Aš ne maištauju...

– Esate tiesus, netgi tiesmukas?

– Taip. Bet toks mano supratimas apie gyvenimą. Yra diplomatų, prisitaikėlių, aferistų, veidmainių, – sako šiek tiek ironiškai. – O mano supratimas būtent toks. Pastaruoju metu matau įvairius žmones, kaip jie gyvena.

– Balse girdimas nusivylimas.

– Mane erzina melas, neteisybė, pinigų kultas. Tiesa, taip pat nepatinka nuolat dejuojantys ir visus kaltinantys žmonės. Visada palaikau sąžiningus, užsispyrusius, darbščius žmones. Ir kai matau neteisybę, negaliu tylėti. Ir gal kitiems – tai maištavimas, nes jie kitaip mato pasaulį?

– Tuštybė, veidmainiavimas Jus pykdo?

– Taip. Noriu save gerbti. Ir net dėl įvairių aplinkybių nepamiršti, koks esu, ką galvoju, ko siekiu.

Svarbi reputacija

– Kartais susidaro įspūdis, kad norite pakeisti pasaulį?

– Gyvenime viskas keičiasi. Kai buvau šlovės viršūnėje ir turėjau daug pinigų, mačiau žmonių, kurie norėjo mane paliesti, apkabinti. Bet kai patekau į duobę, jie stovėjo netoliese ir jiems buvo gėda prie manęs prieiti. Aš suprantu gyvenimą ir vertinu tikrus, bet ne butaforinius dalykus.

– Egidijau, Jums labai svarbi reputacija?

– Labai, labai. Jei žmonės pasakys, kad esi blogas, tuomet kokia prasmė gyventi? Gyvenau viename laikmetyje, po to perėjau į kitą santvarką. Nebe mano bendravimo su žiniasklaida mano reputacija buvo dirbtinai iškreipta. Todėl su laiku bandau įrodyti, netgi tiems žmonėms, kuriems to nereikia, kad nesu blogas žmogus.



– Bet dėl geros reputacijos Jūs nesaldžialiežuvausite ir ant kelių nesiklaupsite?

– Ne. Aš jaučiausi taip, kaip atrodau.

Labdarai – beveik milijonas

– Jūsų permainas tarsi patvirtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriate labdarai. Berods jau paaukojote apie 200 tūkstančių litų...

– ... Oi, ne, jau 900 tūkstančių.

– Oho, beveik milijonas! Kodėl yra žmonių turtingesnių už Jus 10 ar net 100 kartų, kurie tam niekada neskiria pinigų ir dreba dėl kiekvieno kitiems išmokamo lito? Juk ir Jūs galėtumėte nusipirkti „Lamborghini“ arba vilą Malagoje, Maldyvuose?

(Ilga pauzė)... Buvau susidūręs su labdara. Mano sūnui buvo nutikusi nelaimė. Man labai, labai pasisekė, kad, nukritęs iš didelio aukščio, jis liko sveikas, gali gyventi pilnavertį gyvenimą, o aš laimingas dirbti. Tuomet, kai buvau ligoninėje, mintyse sau pasižadėjau: jei galėsiu, būtinai padėsiu žmonėms.

Iš pradžių Vilniaus Santariškių klinikoms nupirkau medicininės įrangos, dabar padėjome nupirkti šešis klausos aparatus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose. Tiesa, mane nuliūdino, kad tie žmonės, kuriems padariau gero, nė karto neišdrįso man paskambinti ir padėkoti.

Gal jie galvoja, kad esu užimtas? Tačiau aš visada jiems rasiu laiko ir būsiu laimingas sužinojęs, kad tie vaikai yra sveiki. Ar tai reikia daryti – kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau skaitau laiškus, kuriuose žmonės prašo pagalbos, ir man pasidaro graudu. Tą akimirką aš gyvenu su jais ir man sunku pasakyti „ne“.

Ir nesuvokiu, ką galvoja valstybės žmonės? – švelnią balso intonaciją pakeičia griežta. – Man baisu pasakyti, bet dauguma valdžios žmonių man nemalonūs. Kaip jie nesuvokia, ką daro? Kad aplink gyvena mūsų vaikai, tėvai, broliai, seserys, seneliai?

– Ar yra žmonių Lietuvoje ar pasaulyje, kurie Jums labai imponuoja, yra autoritetai?

– Oi, daug. Jie labai daug pasiekę savo srityse, bet nemėgsta puikuotis ir vengia viešumos. Pasaulyje nei vieno žmogaus negaliu įvardinti autoritetu, nes aš jų nepažįstu. Turiu pakalbėti, suprasti, išklausyti, o ne pasikliauti kitų kalbomis ar sukurtu įvaizdžiu.

– Lietuvoje esate pasiekęs karjeros viršūnę. Kas yra Jūsų varomoji jėga, kuri padeda neprasti tikslo siekimo?

– Savo gyvenimą sugalvojau ir kuriu pats. Pagrindinė varomoji jėga - daryti tai, ką noriu: muzika, bendravimas su žmonėmis ir standartų nesilaikymas.

– Jums kostiumas irgi nestandartas?

– Kostiumą labai malonu vilkėti ypatinga proga. Nenorėčiau vilkėti kasdien, nes tai prarastų prasmę, taptų tarsi mokyklinė uniforma.

– Jaučiate, kad kostiumas Jus keičia?

– Oi, žinoma! Tai įtakoja nuotaiką, laikyseną, netgi elgesį. Naujuose namuose turiu net keturias drabužių spintas, – juokiasi. – Tiesa, kol kas tai tik spintos ir reikės laiko jas užpildyti. Būna dienų, kai puikiai priderinu batus, kostiumą, laikrodį. Tuomet gerai atrodau, jaučiuosi pakylėtas ir elegantiškas.

Sūnui pasaulio nedovanotų

– Ar metai vyrui labai svarbu?

– Mano draugas sako, kad su amžiumi brangsta smuikas ir konjakas. Prie to priskirčiau ir vyrą. Jis tampa brandesnis, protingesnis. Žiūrint į PIERRE CARDIN fotosesijos nuotraukas toptelėjo mintis, kad jau esu toli gražu ne paauglys. Ir atitinkamai privalau gyventi. Bet kokiu atveju laikas bėga.

Jei būdamas 16 metų turėčiau rūmus, sportinį automobilį, viskas skambėtų kaip pasakoje. Turėjau daug, bet viskas dingo, reikėjo atsitiesti iš naujo. Tačiau viską gavęs ant lėkštutės, to neįvertintum. 25 metų turėjau jaunystę, bet nebuvo brandos, finansinės laisvės. Gyvenimas tuo ir žavus, kad kažką atrandi, patiri nuopolių, pakylimų, kuriuos labiau brangini ir įvertini.

– Jūs labai mylite savo sūnų Deividą. Turbūt jei būtų tokia galimybė jam dovanotumėte visą pasaulį?

– Ne. Net jei būtų tokia galimybė. Jam reikėtų ne viso pasaulio, o daugiau mano laiko ir dėmesio.


Šiame straipsnyje: Egidijus DragūnasSelas

NAUJAUSI KOMENTARAI

L

L portretas
Gražiai atrodo.

Egiui

Egiui portretas
Labiausiai nenorėčiau sutikti su tuo, kad tau rūpi reputacija. Jei taip būtų, kai kas būtų kitaip.

islandija

islandija portretas
GRAZIOS MINTYS!!!SEKMES TAU...
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių