- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 14 d. Giuseppe‘s Verdi operos „Traviata“ spektaklis bus skirtas ilgamečio LNOBT solisto Eduardo Kaniavos 80-mečio jubiliejui. Nors liga šįkart neleis pačiam dainininkui išeiti į sceną, jis tikisi tą vakarą jo nepamirštančius operos gerbėjus susitikti teatre.
„Labai norėjau pats dainuoti „Traviatoje“, iš anksto atvykau į Vilnių iš Palangos ruoštis šeštadienį numatytam spektakliui. Nuoširdžiai tikėjau, kad netikėto peršalimo simptomai spės praeiti. Visgi ketvirtadienį tapo aišku, kad šįkart teks pabūti operos žiūrovu, o ne solistu“, -–atsiprašydamas savo gerbėjų, kalba E. Kaniava.
Žermono partiją jis perleidžia Arūnui Malikėnui, kuriam kadaise Lietuvos konservatorijoje pats dėstė kamerinį dainavimą. Profesorius neabejoja, kad spektaklyje puikiai pasirodys ir šiuo metu Lietuvą pasaulyje garsinantys jaunosios kartos solistai – sopranas Viktorija Miškūnaitė (Violeta) bei tenoras Merūnas Vitulskis (Alfredas), rašoma teatro pranešime. „Neseniai girdėjau juos Giacomo Puccini operoje „Bohema“ ir likau sužavėtas puikiais balsais“, – tvirtina E.Kaniava.
Žermono partiją jis pats, baigdamas vokalo studijas, 1960 m. atliko diplominiame „Traviatos“ spektaklyje. Tuo metu E.Kaniava jau turėjo didžiosios scenos patirties, nes nuo 1958 m. buvo Operos ir baleto teatro solistas. Šiame teatre jis dirbo iki 1993 m., ir per 35-erius metus trukusią karjerą spėjo sukaupti solidų vaidmenų bagažą: dainavo Onegino, Jeleckio, Roberto partijas Piotro Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“ ir „Jolanta“, Aleko, Lančoto partijas Sergejaus Rachmaninovo operose „Aleko“ ir „Frančeska da Rimini“, Figarą Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Eskamilją Georges Bizet operoje „Karmen“, Žermoną, Rigoletą, Pozą Giuseppe‘s Verdi operose „Traviata“, „Rigoletas“, „Don Karlas“. Taip pat parengė nemažai vaidmenų lietuvių kompozitorių operose: dainavo Ūdrį Vytauto Klovos „Pilėnuose“, Liščinskį Antano Račiūno „Saulės mieste“, Mackevičių Juliaus Juzeliūno „Sukilėliuose“, Marių Vytauto Laurušo operoje „Paklydę paukščiai“. 1979 m. E.Kaniava pradėjo pedagoginį darbą Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1988 m. tapo profesoriumi, 1989–1992 m. dirbo Dainavimo katedros vedėju. 1993-1994 m. dėstė Karakaso dainavimo akademijoje Venesueloje.
1997 m. E.Kaniava buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, po metų Vokietijoje – Gottlobo Fricko medaliu. 2006 m. pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Solisto gyvenime buvo ir aktyvios politinės veiklos etapas: 2000-2004 m. jis buvo LR Seimo narys, po to dar dvejus metus patarinėjo šalies Ministrui Pirmininkui kultūros klausimais. Nuo 2005 m. E.Kaniava dėsto Klaipėdos universiteto Menų fakultete, taip pat dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dainavimo pedagogu – padeda operos solistams ruošti naujus vaidmenis. Klaipėdiečiams puikiai pažįstamas jo mokinys Mindaugas Rojus jau keletą metų sėkmingai pasirodo ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, bet ir LNOBT spektakliuose. Jo pėdomis seka ir kitas E.Kaniavos mokinys, taip pat baritonas Steponas Zonys, šiais metais baigęs LNOBT operos stažuotojų programą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka1
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...
-
Kviečiama teikti kandidatūras apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ balsuotojų komisijai
15-ųjų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai kviečia industrijos atstovus teikti kandidatūras balsuotojų komisijai. Balsuotojų komisija išrinks laureatus kiekvienoje kategorijoje iš atrankos komisij...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...