- Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiame pažintį su šių metų nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Vasario 16-ąją nacionalinė kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus bei už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą bus įteikta aktorei Eglei Gabrėnaitei.
„Mano pirmasis išėjimas buvo šitam senajam teatre, šitas dabar naujasis, man atrodo arba bent girdėjau. Senajam teatre išdirbau metus. Čia kur scena, buvo žiūrovai, man taip sakė, visas šitas plotas. Aš puikiai atsimenu, įėjau čia 1972 m. rugpjūčio mėnesį. Dieve, kaip seniai“, – pasakojo E. Gabrėnaitė.
Aktorė tuomečiame Valstybiniame akademiniame dramos teatre, dabar Nacionaliniame, pradėjo dirbti iš karto po studijų konservatorijoje. Aktorinio meistriškumo ji mokėsi pas Ireną Vaišytę, o į šį teatrą aktorę pakvietė režisierius Henrikas Vancevičius. Pirmąjį vaidmenį, sukurtą šiame teatre aktorė prisimena nenoriai.
„O, dieve, baisu prisiminti teatre taip? Genialus pavadinimas: „Karaliui šalta“. Estų pjesė, mano debiutas, po kurio aš kokius trejus metus apart bitutės, kurią suvaidinau K. Kubilinsko pasakoje, ir ežienės, nevaidinau nieko. Todėl, kad „Karaliui šalta“ buvo šalta ne tik karaliui, bet šalta ir žiūrovams. Tas spektaklis ėjo, garsūs aktoriai vaidino, bet tai buvo kažkoks košmaras, todėl, kad šitas estas mokėjo rusiškai tik pasakyt: aukščiau, aukščiau, žemiau, žemiau, buvo dvi pastabos, net nenoriu prisiminti šito spektaklio, nes tai buvo visiškas fiasko, pradėjau aš labai ne kaip“, – atviravo E. Gabrėnaitė.
Svarbiausi aktorės vaidmenys susiję su režisiere Irena Bučiene, ją aktorė įvardija kaip pirmąją savo režisierę, kuri asmeniškai E. Gabrėnaitei rado pjesę ir pasiūlė vaidmenį.
„Pirmas režisierius buvo Bučienė, kuriai lenkiu galvą. Tai buvo pirmasis režisierius, kuris atnešė man asmeniškai pjesę, man ir Adomaičiui. Jaunam žmogui suvaidint keturias beveik valandas su Regimantu Adomaičiu, mes buvom dviese, tai buvo tokia mokykla didžiulė. Tai buvo „Antigonė“, tie vaidmenys, kurie davė kažkokį nedidelį užtikrintumą“, – kalbėjo E. Gabrėnaitė.
Akademiniame teatre E. Gabrėnaite dirbo beveik 20 metų iki 1990-ųjų, tada išėjo į Mažąjį teatrą, kurį iki šiol vadina savo namais. Čia sukūrė vieną garsiausių savo vaidmenų – Ranevskają „Vyšnių sode“.
Nacionaline premija aktorė įvertinta už viso gyvenimo nuopelnus bei už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą. Sako, ši savybė jai ir trukdo, ir padeda. Nes ji pati sako, kad sklando anekdotai apie aktorę, kad ji dažnai pabėga iš repeticijų, pajutusi, kad nebenori toliau dirbti.
„Atsimenu, kentėjau mėnesį ir staiga išdrįsau pasakyti „viso gero“. Atsimenu, atidarau duris, o ten – gegužės mėnuo, tokie medžiai, oras. Dieve. Mėnesį kankinausi, kaip košmare, dažniausiai tai – laisvės pojūtis. Čia – dvi nuomonės, jei esi aktorius, privalai viską vaidint. Aš nesu tokia gera aktorė, kad galėčiau viską“, – sakė E. Gabrėnaitė.
Ketvirtadienį aktorę E. Gabrėnaitę galima išvysti nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Didvyrių aikštė“, kuriame ji kuria ponios Citel vaidmenį, už kurį buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausia aktorė. Kuriant šį vaidmenį „Didvyrių aikštėje“ aktorę galima išvysti penktadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“113
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...