Džiazo muzikantas, turėjęs nuversti A.Hitlerį

1944 m. gruodžio 15 d. garsus amerikietis džiazo muzikantas Glennas Milleris išskrido iš Londono į Paryžių, ir jo lėktuvas „Norseman C-64“ dingo be žinios. Pagal oficialią versiją, žvaigždė ketino surengti šventinį koncertą išlaisvintoje Prancūzijos sostinėje. Tačiau JAV rašytojas, žurnalistas ir Antrojo pasaulinio karo veteranas Huntonas Downsas savo naujoje knygoje „Glenno Millerio paslaptis“ teigia, kad tikslas buvo kur kas svarbesnis, nei muzika: G.Milleris turėjo nuversti nacistinės Vokietijos diktatorių Adolfą Hitlerį ir užbaigti Antrąjį pasaulinį karą penkiais mėnesiais anksčiau, nei nulėmė istorija, rašo naujienų portalas lenta.ru.

Kuteno nervus A.Hitleriui

1942 m. G.Milleris pasisiūlė savanoriu į frontą, tačiau JAV kariuomenė nepriėmė 38 metų vyro dėl jo amžiaus. Tuomet jis ėmėsi gudrybės ir parašė vienam generolui, kad nori ne kariauti, o sukurti nuostabų karinį orkestrą. Armijos vadovai susigundė, suteikė G.Milleriui kapitono laipsnį ir priėmė tarnauti Alabamos oro pajėgų bazėje. Čia muzikantas pradėjo vadovauti nedideliam 15-os žmonių orkestrui, įrašinėti dainas radijui. Jos greitai išpopuliarėjo visoje šalyje.

1944 m. G.Milleris jau turėjo majoro laipsnį ir 50-ies žmonių orkestrą. Armijos vadai leido muzikantams vykti į frontą kelti kareivių kovinės dvasios. Iš pradžių jie surengė kelis šimtus koncertų Didžiojoje Britanijoje. Orkestras dainavo ir vokiškai, šios dainos buvo transliuojamos nacių okupuotose teritorijose. A.Hitleris, mėgęs Ludwigą van Beethoveną ir kitus klasikus, buvo uždraudęs džiazą.

„Kartą būdamas fronte per radiją išgirdau nuostabų, šiltą, gražų balsą, kalbantį vokiškai. Net sušukau - juk tai Glennas Milleris! Jis kreipėsi į vokiečių karius, ragino pasiduoti ir netikėti A.Hitleriu”, - prisiminė H.Downsas.

Autorius tvirtina, kad šioje vietoje baigiasi skaidrioji G.Millerio biografijos dalis, ir prasideda sąmokslas.

Mirtinai nukankintas esesininkų

Pasak H.Downso, 1944 m. G.Milleris užsiėmė kur kas rimtesniais reikalais, nei propaganda ir kovinės dvasios palaikymas. Tuo metu muzikantas buvo gerai žinomas ir mėgstamas visame pasaulyje, taip pat ir Vokietijoje. Todėl JAV generolai nusprendė patikėti jam svarbią užduotį: susitarti su vokiečių generolais opozicionieriais, pirmiausia - su Karlu Rudolfu Gerdu von Rundstedu, kad šie nuvyktų į Berlyną ir nuverstų fiurerį, kol jam ištikimi generolai vykdys Ardenų operaciją.

Tačiau planas, kaip žinome iš istorijos, neišdegė. H.Downsas tvirtina, kad G.Millerio lėktuvas nesudužo Lamanšo sąsiauryje, kaip teigia oficiali versija, bet pasiekė Paryžių. Netrukus muzikantą suėmė esesininkai, vadovaujami oberšturmbanfiurerio Otto Skorzeny. Jie sužinojo apie sąjungininkų planą iš šnipo generolo Dwighto Eisenhowerio aplinkoje ir surezgė analogišką sąmokslą. Sąjungininkų uniformomis apsirengę ir jų techniką vairuojantys vokiečiai turėjo įsiveržti į priešo užnugarį ir pagrobti arba nužudyti D.Eisenhowerį.

G.Millerį naciai norėjo išnaudoti kaip priedangą: esą jis susitarė su vokiečių generolais ir grįžo. Bet palaužti įkaito jiems nepavyko. Mirtinai jį nukankinę, naciai pabandė įgyvendinti savo planą, įsiveržė į priešo užnugarį, bet buvo sutriuškinti.

Versijos verčia iš koto

Kuo savo knygoje remiasi H.Downsas ir kodėl šie faktai tapo žinomi tik dabar? Autorius paaiškino, kad sąjungininkai užėmę Berlyną rado SS ir gestapo archyvus, o juose - ir G.Millerio dosjė. Jį matė H.Downso vadas, vėliau detaliai papasakojęs apie tai, ką perskaitė.

„Tuomet JAV vyriausybė turėjo svarių priežasčių įslaptinti G.Millerio mirties aplinkybes, - knygoje rašo H.Downsas. - Tuomet turėjo, o dabar - ne.“

G.Milleris buvo toks garsus ir populiarus, kad po jo paslaptingos mirties pasipylė gausybė versijų. Vokietis žurnalistas Udo Ulfkotte tvirtino, kad muzikantas atskrido į Paryžių, bet nuėjo ne į koncertą, o į viešnamį, kur mirė nuo širdies smūgio. JAV kariuomenė esą bandė nuslėpti šį gėdingą faktą, todėl išmetė G.Millerio lėktuvą į jūrą. Pasak U.Ulfkotte, būtent šį orlaivį praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje matė vienas britų naras.

Taip pat buvo kalbama, kad G.Milleris tiesiog mirė ligoninėje nuo plaučių vėžio, bet paprašė, kad jo baigtis nebūtų aprašyta taip proziškai.

Dar viena versija - „Norseman C-64“ piloto Johno Morgano savižudybė arba patirties stoka. Jaunas ir mažai patyręs pilotas esą pakilo per aukštai ir lėktuvo sparnai apledėjo.

Ir pagaliau neįtikimiausia versija byloja, kad G.Milleris pabėgo į SSRS ir tapo KGB viršininku, o vėliau - ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi Jurijumi Andropovu. Bent jau šių asmenų nuotraukose galima įžvelgti panašumų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių