Dailininkė: kurti komiksus gali ir tie, kurie nemoka gerai piešti

Komiksai ypatingi tuo, kad juos kurti gali kiekvienas – tam nereikia gerai mokėti piešti, pastebi viena naujos komiksų knygos „10 litų“ autorių Miglė Anušauskaitė. „Nors Lietuvoje komiksai užplaukė ant seklumos, manau, kad tai galima pakeisti ir galbūt netgi keičiasi dabar“, – LRT Radijo laidai „60 minučių“ sako ji.

LRT radijo bendradarbė Justina Gedvilaitė pastebi, kad Belgijoje, kitaip nei Lietuvoje, komiksai labai populiarūs. Be to, būtent šioje šalyje ir atsirado tekstą, kuris anksčiau būdavo pateikiamas apačioje, įrašyti į balionėlį.

Lietuvoje dar nelabai populiarūs

Sukurti komiksų knygą „10 litų“ apie Darių ir Girėną nebuvo labai sudėtinga, nes medžiagos apie juos yra, sako viena trečiadienį pristatytos knygos autorių Miglė Anušauskaitė.

„Darius buvo skrydžio iniciatorius. Jis išsiskyrė begaliniu entuziazmu ir neblėstančia energija, visur labai aktyviai dalyvavo ir labai mylėjo Lietuvą. Galbūt daug kas nežino, kad jis į Lietuvą atvežė krepšinio ir beisbolo taisykles, tik beisbolas pas mus neprigijo“, – pasakoja dailininkė.

Jos teigimu, komiksai ypatingi tuo, kad juos kurti gali kiekvienas – tam nereikia gerai mokėti piešti. Be to, jie patrauklūs tekstinės ir vaizdinės  raiškos derme: „Komiksai leidžia atskleisti visą emocijų spektrą, sujungti žodį ir vaizdą, kurie vienas kitą papildo arba kuria kontrastą.“

Paklausta, kodėl lietuviškų komiksų knygų yra tiek mažai, M. Anušauskaitė sako, kad tiesiog vienose šalyse jais didelio susidomėjimo nebuvo, o kitur jie labai prigijo ir turi ilgas tradicijas. „Lietuvoje komiksai kažkaip užplaukė ant seklumos, bet manau, kad tai galima pakeisti ir galbūt netgi keičiasi dabar“, – kalba ji.

Pasak M. Anušauskaitės, pas mus labai populiarėja ir interneto komiksai: „Tik gal žmonės to net neužfiksuoja kaip komiksų, žiūri kaip į juokingų paveikslėlių seką.“

Belgijoje – komiksų muziejai ir grafičiai

LRT radijo bendradarbė Belgijoje Justina Gedvilaitė pasakoje, kad šioje šalyje komiksų bumas kilo maždaug 1950 m., kai buvo sukurta komiksų istorija apie Tintiną.

„Būtent Belgijoje atsirado tradicija tekstą rašyti balionėliuose, nes pieš tai tekstas būdavo rašomas apačioje. Beje, skaičiau, kad Belgijoje viename kvadratiniame metre yra daugiausia komiksų autorių“, – pasakoja J. Gedvilaitė.

Jos žodžiais, Briuselis yra komiksų centras, ten daugybė knygynų, kur parduodamos komiksų knygos ir žurnalai, taip pat komiksai spausdinami laikraščiuose, žurnaluose. „Komiksų kultūra labai atsispindi miesto puošyboje. Yra daugybė pastatų, kur grafičiais pavaizduoti smurfai, Tintinas ir kiti garsūs personažai. Turistams rengiami net specialūs turai, kai galima apžiūrėti tuos pastatus. Taip pat yra keli komiksų muziejai, kur yra sukauptas visas paveldas“, – kalba J. Gedvilaitė.