Ch. Frenkelį įkūnijęs R. Karpis: komentarai internete nusvarina rankas

  • Teksto dydis:

Operos solistas Rafailas Karpis savo pagrindiniu darbu laiko dainavimą, tačiau neslepia, kad gavęs kvietimą kur nors vaidinti, šios veiklos imasi su didžiuliu entuziazmu. Noras save dar kartą išbandyti kaip aktorių žydų kilmės atlikėją nuvedė į LRT televizijos projekto „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmavimo aikštelę.

Dokumentinių vaidybinių filmų cikle operos solistas įkūnijo žinomą XX a. pradžios Lietuvos verslininką, odos pramonės magnatą  Chaimą Frenkelį.

Sekmadienį televizijos žiūrovų laukia paskutinė, aštuntoji, dokumentinių vaidybinių filmų ciklo serija, kuri pasakos apie Ch. Frenkelį (1851–1920). Odos apdirbimo fabriko Šiauliuose įkūrėjo šeima garsėjo ne tik kaip perspektyvūs verslininkai, bet ir kaip dosnūs mecenatai bei filantropai. Deja, apie Lietuvos vardą garsinusį ir šalies pramonę kėlusį verslininką istoriniuose šaltiniuose informacijos yra mažai.

„Man, kaip žydų kilmės Lietuvos piliečiui, tokio žmogaus atkūrimas ekrane teikia didelį džiaugsmą. Mūsų gyvenime labai daug tamsos, o žmonės kitus skirsto pagal tautinį principą, kažkokius stereotipus. Kai paskaitai komentarus internete, kartais nusvyra rankos… Todėl aš be galo džiaugiuosi, kad projekte apie žmones, kurie kūrė Lietuvą, atsiranda ir kitos tautybės asmenybės“, – džiaugiasi istorinę asmenybę suvadinęs R. Karpis.

Pats būdamas žydų kilmės lietuvis, operos solistas R. Karpis itin jautriai priima bet kokį neigiamą požiūrį į kitataučius: „Labai dažnai pamirštama, kad Lietuvoje gyveno viena vienalytė pilietinė visuomenė, kur žmonės nebūdavo skirstomi pagal tautybę. Visi buvo lygūs – tiek lietuviai, tiek žydai, tiek Lietuvos lenkai ir rusai. Dabar mes dažnai kalbame apie skaudulius, bet manau, kad reikia ieškoti to, kas vienijo.“

Akivaizdu, žydų bendruomenė Lietuvoje vaidino labai svarbų vaidmenį. Apie tai byloja ne tik Ch. Frenkelio, bet ir jo sūnaus Jokūbo, architektų, muzikantų ir kitų menininkų veikla. Operos solistas pabrėžia, kad jie visi kūrė ir dirbo mūsų šaliai.

„Žydų klausimas yra labai sudėtingas dalykas, nes kad ir kaip būtų gaila, XX a. įvyko didžiulė tragedija, kuri išnaikino didelę dalį Lietuvos žydų bendruomenės. Todėl iki šiol didžiausias dėmesys tenka holokausto temai ir bandymui suvokti tą tragediją“, – sako žinomas vyras.

Bene žymiausią Lietuvos žydą suvaidinęs Rafailas ir pats stengiasi puoselėti žydišką kultūrą: „Aš turiu žydiškų dainų programą, kuri sukurta jidiš kalba, lietuvių kompozitorių. Kiek galiu, tiek dalyvauju Lietuvos žydų bendruomenės veikloje, bet tam ne visada užtenka laiko. Šiuo metu koncertai yra mano prioritetas.“

„Šis vaidmuo man davė labai gražią patirtį. Vaidybos žanras, kaip ir dainavimas, man yra labai artima ir įdomu. Savo vaidybą stengiuosi visada tobulinti, nes nesu aktorius, bet gavęs pasiūlymą kažką suvaidinti, to imuosi labai entuziastingai“, – priduria paskutinėje dokumentinių vaidybinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ dalyje Ch. Frenkelį įkūnijęs R. Karpis.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – tai dokumentinis draminis pasakojimas apie iškilius mūsų šalies politikos, verslo, kultūros ir meno, sporto veikėjus, kurių dėka Lietuva tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Tai pasakojimas, aprėpsiantis kone tris amžius ir paliesiantis reikšmingiausius Lietuvos įvykius bei atskleisiantis detalių, kurios nepelnytai prapuolė tarp istorijos puslapių.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – šį sekmadienį 16.25 val. per LRT televiziją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

M

M portretas
Gerai atsimenu ano meto tautybių santykius-tai nebuvo susiliejimo ryšiai,,o pagarbūs santūrūs ryšiai. Ypač tai buvo ryšku su žydais, nes tie nesiveržė nei užgrobti,kaip rusai, nei stengėsi pažeminti lietuvius kaip kai kurie lenkai. Šventyklas gerbė ir nė iš tolo jokių pasikėsinimų į jas nebuvo...Gerbė papročius. Pamenu, kaip mūsų moterys padėdavo žydų moterims šabo dieną ištraukti iš krosnies karštą maistą . Kaimynės labai draugiškai bendravo...

AK

AK portretas
Leiskite suabejoti, ar Lietuvos visuomenė buvusi vienalytė. Atskiri maldos namai, atskiri gyvenimo bei darbo papročiai. Tautiškumas buvo gerokai įdirgęs, ir ne be reikalo greit atsirado dirva fašistų pakalikams. Tai dabar, pasimokę, labiau civilizuoti, norime būti labiau vienalytė visuomenė, kiek tai mums iš tikro išeina. Vaidmuo atrodo labai simpatiškai, o ir pats ciklas - puikus sumanymas.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių