- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Brestas: tarpukario modernizmo deimantai ir kritika A. Lukašenkai
-
Brestas: tarpukario modernizmo deimantai ir kritika A. Lukašenkai
-
Brestas: tarpukario modernizmo deimantai ir kritika A. Lukašenkai
-
Brestas: tarpukario modernizmo deimantai ir kritika A. Lukašenkai
-
Brestas: tarpukario modernizmo deimantai ir kritika A. Lukašenkai
-
Brestas: tarpukario modernizmo deimantai ir kritika A. Lukašenkai
„Manau, kad ne visi Bresto gyventojai supranta, kad jie gyvena apsupti funkcionalizmo ir modernizmo“, – LRT Plius laidoje „Stop juosta“, kurios maršrutas nr. 80 – Baltarusija. Brestas, II-oji dalis, pasakoja istorikė Irina Maroz.
Prieš beveik 600 metų, Baltarusijai tapus LDK dalimi, Brestas buvo pervadinas į Brest-Litovską ir tokiu pavadinimų įsirašė į pasaulio istoriją. Breste veikė pirmoji šioje teritorijoje spaustuvė, kurioje buvo išspausdinta garsioji Bresto Biblija, čia paskelbiama Bresto bažnytinė Unija. Tačiau šiandien grįžkime į tarpukario periodą, kuomet Breste klestėjo modernizmo stiliaus pastatai.
Tekstilės fabrikas – modernistinės architektūros pavyzdys
Baltarusijoje domėtis savo šalies istorija, galima sakyti, yra gero tono ženklas. Prieš porą metų Breste susibūrė jaunimo grupė, besidominti miesto modernizmo pastatais – „Bresto konstruktyvizmas“. Maršrutą pradėsime su šios grupės istorike I. Maroz, keliaudami į tarpukario tekstilės fabriką. Fabriko savininkė, Janina Urbanovicz žemės sklypą nusipirko 1937-aisiais metais. Fabriką architektas Jozefas Baranja pastatė per dvejus metus, 1939-aisiais, ir po kelių dienų prasidėjo karas. Šiandien čia įsikūrė biurai. Pasak specialistų, tai vienas geriausių Bresto modernistinės architektūros pavyzdžių, o pastato renovaciją galima laikyti pavyzdine. „Pastatas įkvėptas tais laikais madingo „Streamline“ stiliaus. Šio stiliaus bruožai – apvalūs kampai, primenantys laivus arba portikus“, – teigia istorikė.
Vitražai – be biblijinės simbolikos
Su istorike taip pat lankysimės evangelikų – liuteronų bažnyčioje, pastatytoje 1936-aisiais. Nedidelė Bresto liuteronų bendruomenė žemės sklypą įsigijo iš vietinio miestiečio. Bažnyčią projektavo tas pats Jozefas Baranja – populiariausias to meto Bresto architektas. „Modernistiniuose pastatuose vitražai nevaizdavo biblijinių temų. Visi piešiniai buvo paprasti, geometriniai“, – pasakoja I. Maroz.
Tarpukario Brestas – žydų centras
Breste tarpukariu buvo pastatyta ištisa medinių namų kolonija, kurioje – net dvylika vienaukščių namų su kolonomis. 1923-aisiais kolonija skirta žydų varguomenei, praradusiai namus Pirmojo pasaulinio karo metu. Kolonijos steigėjas – Feliksas Moritzas Warburgas, Amerikos Nukentėjusių nuo karo žydų šalpos organizacijos vadovas. 1941 metais Warburgo kolonijos gyventojai buvo uždaryti į getą, o pati kolonija paversta rusų belaisvių stovykla. Šiandien kolonijos nebėra. „Brestas labai stipriai vystėsi kaip žydų miestas, centras“, – teigia VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis. Tiesa, 500 metų Bresto žydų istoriją naciai sunaIkino per trejus metus: suvaryti į getą Bresto žydai buvo išžudyti, jų namai sudeginti.
Amžininko prisiminimai ir skirtingos tikybos pamokos
LRT Plius laida „Stop juosta“ taip pat aplankys Bresto priemiestyje gyvenantį 87 – erių amžininką Konstantiną Zdanevič. „Pamenu, kad mokykloje kartą per savaitę vykdavo skirtingos tikybos pamokos. Pas lenkus ateidavo kunigas, pas žydus – rabinas, o pas mus, pravoslavus – šventikas“, – prisiminimais dalinasi amžininkas.
Maniežas ir statybininkų improvizacijos
Bresto centre – dabartinė Lenino aikštė, kurioje 1939-aisiais vyko abiejų kariuomenių – sovietų ir hitlerinės Vokietijos draugiškas paradas. Aikštės pakraščiuose skirtingais tarpukario periodais buvo pastatytas Lenkų bankas ir Vaivadijos pastatas. Toje pačioje gatvėje taip pat stovi maniežas, pastatytas 1931-aisiais. Pastatas statytas kaip kareivių šaudykla. Statybų metu darbininkai nesilaikė brėžinių ir suimprovizavo. Architektas supyko ir nepasirašė po projektu.
Bresto modernizmo deimantas
Iš Lenino gatvės pasuksime link Komunizmo, kurioje stovi Bresto modernizmo deimantas. Tai – konstruktyvistinis pastatas, pastatytas 1930-aisiais. Namas – laivas pastatytas tuo metu Lenkijoje populiariu jūriniu stiliumi, net su kapitono tilteliu. Pastatas statytas vienai šeimai.
Gyvenimas 12-tame name
Laidos pabaigoje – dar vienas pastatas, kurio numeris 12. „Anksčiau šiame name buvo įsikūręs ginekologijos kabinetas, o iš kitos pusės gyveno advokatas, taip pat turėjęs savo kabinetą. Dabar čia gyventi visai gera. O lenkų laikais – nežinau, kaip gyveno žmonės. Spėju, kad jie gyveno, kaip dabar. Kas netinginiauja ir dirba – tas gerai gyvena, o kas tingi – šiaip sau“, – pasakoja namo gyventoja.
Nepriklausomos Baltarusijos simbolika
Taip pat laidoje – pasakojimai apie nepriklausomos Baltarusijos simboliką, kuri dingo į valdžią atėjus A. Lukašenkai. „Baltarusijoje 1920-aisiais metais vėliava buvo balta-raudona-balta, mūsų herbas – Vytis. Daugelis baltarusių mano, kad turime bendrą istoriją su LDK. Nuo XIII amžiaus šis herbas ir baltarusių liaudies respublikos laikais, kada buvo nepriklausomybė nuo Rusijos ir Lenkijos, baltarusiai labai norėjo savo valstybės. Vėliau atėjo sovietų sąjunga, pakeitė herbą į sovietinį ir kuomet Baltarusija 1991-aisiais tapo nepriklausoma, baltarusiai grąžino Vytį ir baltą-raudoną-baltą vėliavą. Bet po 1996 metų referendumo Lukašenka herbą pakeitė ir grąžino sovietinius simbolius. Mums skaudi ši istorija, nes kai buvo rinkimai – pirmieji ir vieninteliai tikri rinkimai Baltarusijoje 1991-aisiais – buvo toks kandidatas Šuškievič, kuris teigė, kad jeigu jis taps prezidentu, Baltarusija bus europietiška. O Lukašenka sakė, kad jeigu jis taptų prezidentu, Baltarusija grįžtų į sovietų sąjungą. Daug kas žinojo, kas yra sovietų sąjunga, bet nežinojo, kas yra Europa. Baltarusiai neįsivaizdavo, koks ten gyvenimas ir išsirinko Lukašenką su TSSR, todėl Lukašenka grąžino sovietinius simbolius“, – baltarusių simbolikos istoriją pasakoja organizacijos „Bresto konstruktyvizmas“ narys Valentinas Tur.
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, balandžio 14 d. 13.00 val., per LRT Plius.
Visas šio maršruto naujienas sekite „Stop juostos“ ir LRT „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose.
Laida kuriama bendradarbiaujant su spaudos ir radijo rėmimo fondu, patronuojant UNESCO. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...