„Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas: rezultatas pasiektas, jei vaidmuo įtikino

  • Teksto dydis:

Jaunosios kartos teatro aktorius, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Dainius Jankauskas televizijoje save vis dar laiko naujoku. Tačiau neturtingo ūkininko Mykolo vaidmenį istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ atlikęs vaikinas jį vadina išskirtiniu ir itin svarbiu.

Su scenos subtilybėmis dar vaikystėje susipažinęs aktorius apie nueitą kelią ir vaidmenis pasakoja atvirame interviu.

Įtraukiantis televizijos filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymą, kariuomenės steigimąsi ir gražią, jausmingą meilės ir draugystės istoriją.

„Dabar visuomet laukiu pirmadienio kada galėsiu pažiūrėti per televiziją – labai smagu matyti tiek kolegų darbus, tiek savo paties“, – duodamas interviu šypsosi D. Jankauskas.

Kada supratote, kad jūsų kelias – būti aktoriumi? Kaip viskas prasidėjo? Ar tas kelias buvo lengvas?

Mano kaip aktoriaus kelias prasidėjo labai anksti, nes mano senelis yra ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Aš jau nuo vaikystės stebėdavau repeticijas, dalyvavau toje teatro veikloje, bet tik kaip stebėtojas. Tikriausiai pasąmoningai ta teatro atmosfera manyje liko. Atėjus tam tikram metui, supratau, kad noriu studijuoti aktorystę. Tai tarsi pats gyvenimas atvedė į teatrą, nes šalia manęs buvo žmogus, kuris dirbo daug metų teatre – taip jau atsitiko, kad aš pasirinkau tą patį kelią.

Aktoriaus darbas dažnai romantizuojamas, manoma, kad jis lengvas ir neįpareigojantis – tiesiog šventė. Kaip yra iš tikrųjų, jūsų akimis? Kokia ta kita aktorystės pusė?

Žinot, šventė prasideda tada, kai atsidaro uždanga arba kai pirmadienio vakarą žiūri LRT TELEVIZIJĄ. Bet iki tos šventės dar yra labai didelis kelias, kurį reikia nueiti. Tai yra repeticijos, tekstų mokymasis – ne tik išmokimas, bet ir supratimas, ką tu kalbi, ką nori pasakyti, kokią mintį transliuoji. Tai reikalauja ir psichologinių žinių, ir valios, ir energijos, save kaip asmenybę reikia pripildyti viskuo, kad paskui galėtum atiduoti savo vaidmeniui. Tai yra sunku, nes privalai būti labai imlus aplinkai, labai reiklus sau pačiam. Taip pat svarbu neužmigti ir visada stengtis eiti į priekį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių