Archeologiniais tyrimais tikslinama naujųjų laikų istorija

Šiemet pirmą kartą buvo surengti dveji partizanų bunkerių archeologiniai tyrinėjimai. Vieni jų vykdyti Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininko Gedimino Petrausko gegužės–liepos mėnesiais Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje, esančiame Daugėliškių miške, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone.

Vykdytų archeologinių darbų tikslas – moksliškai ištirti Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio vietą prieš pradedant šios partizanų slėptuvės atstatymą.

Bunkeris buvo įrengtas 1948 m. balandį ir naudotas kaip laikina slaptų susitikimų vieta. Ankstyvą 1950 m. liepos 22 dienos rytą štabo bunkeris buvo likviduotas, karinės MGB operacijos metu žuvo penki partizanai: 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Juozas Tomkus-Gabrys, Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas slapyvardžiu Banga. Vienintelis Juozas Zinius-Nemunėlis buvo suimtas gyvas.

Per du archeologinių tyrinėjimų mėnesius buvo aptiktos medinės bunkerio konstrukcijų liekanos ir daugiau nei 1000 radinių, atskleidusių, kaip partizanai ne tik kariavo (karabinas Mauser K-98, revolveris Nagant, daugybė tūtų ir kulkų, sprogusių granatų fragmentų), bet ir gyveno (atplyšusio audinio skiautės, sagos su Vyčiu, moliniai puodai ir puodeliai, metaliniai dubenėliai, stikliniai buteliukai, šaukštai, šakutės, prožektorius, veidrodėlis, žibalinė lempa, kastuvas, pjūklas ir kt.). Partizanų ligas liudija rastos vaistų ampulės, medicininiai indeliai ir tvarsmenys. Bene pirmą kartą aptiktas bunkerio dangtis.

Bunkerio tyrinėjimai buvo kompleksiniai, archeologiniai duomenys lyginti su baudžiamųjų KGB bylų medžiaga (už istorinę dalį atsakinga istorikė Aistė Čepulytė) ir iki šiol netoli bunkerio gyvenančio partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno-Stirniuko prisiminimais.

Lietuvos nacionalinis muziejus praneša, kad gauti rezultatai yra prieštaringi.

"Šie archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad, skirtingai daugumos istorikų klaidingam įsitikinimui, vien KGB bylų ir partizanų ar jų ryšininkų prisiminimų rezistencijos tyrimams tikrai nepakanka. Archeologijos mokslo teikiamos galimybės yra naujas ir iki šiol dar visiškai neišnaudotas duomenų šaltinis", – rašoma muziejaus pranešime.


Šiame straipsnyje: archeologijaistorija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių