Ar Jolanta Uspaskich atleistų vyrui nuklydimą?

Politiko ir verslininko Viktoro Uspaskich žmona Jolanta bent šią minutę apie politiką negalvoja. Ji gyvena šia diena. Tačiau versle viena turtingiausių Lietuvos moterų numato ir dešimt ėjimų į priekį.

Sukryžiuotos rankos ir kojos. Atsargi, gynybinė pozicija, apgalvotas kiekvienas žodis. 44-erių J.Uspaskich kažkuo priminė Geležinę ledi, kuri kartkartėmis leisdavo sau pajuokauti. Tačiau išjungus diktofoną moters šarvai akimirksniu ištirpo - ji tapo linksma, draugiška ir šilta.

- Kokia mano būsena? - nusijuokė Indonezijos Balio salos ir Taivano saulėje įdegusi J.Uspaskich. - Čia - kaip pas psichoanalitiką? Dargana manęs neveikia.

- Kaip jaučiatės artėdama prie penktosios dešimties vidurio? Daugelis nelengvai išgyvena šį laikotarpį.

- Egzistencinių klausimų nekyla. Ar verta gaišti laiką tokiems apmąstymams? Reikia gyventi ir džiaugtis kiekvienu periodu.

- Tai - teorija, o gyvenime nutinka įvairiai.

- Ar tik teorija? Be to, jei ir teorija, ją sugalvojo nekvaili žmonės.

- Kaip jūs žvelgiate į bendrą gyvenimą su žmogumi, kurį pažįstate iki kaulų smegenų?

- Kalbant apie tokius dalykus, reikėtų sėdėti ant vandenyno krašto ir medituoti... - susimąsto. - Kiekvieną dieną mes keičiamės, įgauname išminties. O išmintis ateina tik su amžiumi. Neduok Dieve, kai amžius ateina vienas. Manau, kad man taip neatsitiko ir iš gyvenimo gavau išminties.

- Kažkada pripažinote, kad nesate lyriška moteris. Kodėl dalyvavote gana romantiškame šokių projekte? Tai buvo noras kurti politiko vyro įvaizdį, turtingos moters įnoris įveikti monotoniją ar dar kas nors?

- O galima dalyvauti tik todėl, kad to norėjau? Ar visada turi būti priežastys? Kilo spontaniškas noras.

- Ir spontaniškas pasitraukimas iš projekto? Partnerį palikote "ant ledo"?

- Ant parketo, - nusijuokia. - Buvo smalsu pabūti scenoje. Nesu to patyrusi. Tai - naujų  potyrių ieškojimas. Pasitraukimas? Patyriau traumą ir skaudėjo koją. O aš visada noriu pasirengti maksimaliai.

- Jums reikia naujų iššūkių, malonumų?

- Gyvenimo iššūkiai dažnai padeda kažko siekti ir pasiekti versle. Nori ar nenori, verslas kinta kaip ir pasaulis.

- Ranką pridėjusi prie širdies, galite pasakyti: niekada nesigailėjote, kad vyras žengė į politiką?

- (Atsidūsta.) Aš negaliu nei gailėtis, nei džiaugtis. Tai - jo pasirinkimas. Aš galiu gailėtis tik savo veiksmų.

- Kokių?

- O jūs, tamsta... (šyptelėja) ...ne kunigas. Jei padaryčiau nuodėmę, kunigui pasakyčiau.

- Tačiau negalite likti abejinga vyro pasirinkimui. Juolab kad su juo ir jūs patekote po didinamuoju stiklu.

- Mes esame vyras ir žmona, pora. Mokame ir turime mokytis gyventi vienas su kitu ir vienas kito užsiėmimais. Būtų nekorektiška ir neetiška aiškinti vyrui, ką jis turėtų daryti. Taip, natūralu, kad mes kalbėjomės, tarėmės, apsvarstėme visus pliusus ir pavojus. Bet jo sprendimui mano įtakos nebuvo.

- Viešumas padėjo užsiauginti krokodilo odą?

- Stiprybės suteikia mokslai, savęs tobulinimas, gyvenimas. Bet ne viešumas, ne žiniasklaida. Tai įvyksta ne dėl išorinių, o dėl vidinių veiksmų.

- Užsiminėte apie žiniasklaidą. Nekart turbūt keikėte žurnalistus, tačiau likimo ironija - septyniolikmetė jūsų dukra Laura ketina studijuoti žurnalistiką?

- (Kvatojasi.) Juk sakoma, nespjauk į šulinį, iš kurio pačiam gali tekti  gerti. Turėsime asmeninę paparacę. Gal širdyje Viktoras ir sureagavo. Aš džiaugiuosi dukters pasirinkimu. Mes nedarėme įtakos jos apsisprendimui. Jei Laura norės mokytis užsienyje, mokysis ten. Tačiau ji nori mokytis Lietuvoje. Mūsų šalyje tam yra puikios galimybės ir sąlygos.

- Ar, Viktorui žengus į politiką, žmonos vaidmuo jums tapo sunkesnis? Nejaučiate troškimo pasijusti laisva, nežinoma?

- Anksčiau buvo paprasčiau. Neatakuodavo tokie žurnalistai kaip jūs, - juokiasi. - Atsirado daugiau pareigų. Tiesa, negaliu pasakyti, kad jos nemalonios. Man - priimtinos, netgi malonios.

Vaidinu tam tikrą socialinį vaidmenį. Bet mes visi turime socialines kaukes. Savąja nesiskundžiu. Turiu namus, draugų, erdvę, kur galiu elgtis taip, kaip noriu.

- Ar galite įsivaizduoti save politikoje? Tai būtų dar vienas iššūkis.

- Kol kas - ne. Aš negaliu žaisti ateities vizijomis. Nežinau, kas bus rytoj, poryt. Šią minutę politikoje savęs nematau. Be to, neturiu tiek kompetencijos. Eiti tik dėl noro ten pasėdėti? Toks vaidmuo - ne man. Reikia kažką sukurti ir duoti visuomenei.

- Sakote, nežinote, kas bus rytoj, tačiau kartu skaičiuojate ir daug ėjimų į priekį.

- Versle esu strategė, galiu ir privalau numatyti net 10 ėjimų į priekį. Gyvenimas - kas kita. Nori prajuokinti Dievą, pasakyk jam savo planus. Todėl gyvenu šia diena. Likimas surikiuoja taip, kaip žmogui geriausia. Ir nereikia prisigalvoti nerealių svajonių ar iliuzijų.

- Kaip reagavote, kai Viktoras buvo užkluptas neva su viena, po to - su antra meiluže? Kai plačiai kalbama, kad jį artimai supa daug žavių moterų? Išgyvenate ar esate tam abejinga?

- Apie tai mes kalbėjomės. Tačiau nejaugi privalome paviešinti mūsų pokalbių išklotines?

-  Tikite, kad šiais laikais vyras ir moteris gali išlikti vienas kitam ištikimi? Ar XXI amžiuje, kaip kai kas teigia, šeimos modelis nėra atgyvena?

- Neturiu patirties, turiu tik savo šeimą. Gyvenime viskas įmanoma. Yra daug gražių pavyzdžių. Netgi kai didelis sutuoktinių amžiaus skirtumas. Kad ir graži Sophios Loren ir 22 metais vyresnio jos a. a. vyro Carlo Ponti meilės istorija. Esu realistė: vieniems - pasiseka, kitiems - ne.

- Ar vyrui galima atleisti nuklydimą, nuotykį?

- Girdėjau išmintingos moters Jūratės Norvaišienės mintis. Ji berods teigė, kad seksas yra tik fiziologija. Ir labai neišmintinga dėl seksualinio nuklydimo sugriauti šeimą ir tai, ką žmonės kūrė keliolika ar keliasdešimt metų. Amžina problema, kad vyras ir moteris į tai žvelgia iš skirtingų pusių. Vyras į moterį - kaip į biologinę būtybę, o moteris į vyrą - kaip į socialinę idealizuojamą fantaziją. Šiuo klausimu su vyrais nesutarsime.

Bet atėjo laikas, kai ir moteris privalo suprasti vyrų logiką ir matymą. O vyrai taip pat turėtų žinoti, kad daugelis moterų fizinę ir dvasinę ištikimybę deda ant tos pačios svarstyklių lėkštelės. Kai bus suderinti šie du požiūriai, tada ir bus galima atsakyti į klausimą, ar vyrui galima atleisti nuklydimus. Dabar atsakymo nežinau.

- Jūs trenktumėte durimis, jei netikėtai atvažiavusi į Briuselį Viktorą užkluptumėte su kita moterimi lovoje?

- Nežinau, ką daryčiau, - kvatojasi. - Reikėtų pabandyti.

- Skaitėte bestselerį "Meilė trunka trejus metus"?

- Aaa, tai jau tapo sparnuota fraze... - šyptelėja. - Labai didelio įspūdžio nepadarė.
Regis, egzistuoja yra trys meilės formos - aistra, romantika ir prisirišimas. Ten kalbama apie aistrą. Galbūt tiesos yra, tačiau tai gali pakilti, nusileisti, vėl pakilti.

- Jūs turbūt dabar skaitote ne kadaise itin mėgto Theodore Dreiserio kūrinius?

- Ne. Bet tikrai ir ne "Kaip įsigyti draugų ir manipuliuoti žmonėmis". Vadybinę literatūrą.

- Ar dažnai matotės su Viktoru?

- Ką reiškia dažnai? Per mėnesį matomės 3-4 kartus.

- Jūsų santykiai netapo dalykiniai? Jis turi savo darbą, jūs - savo, o šeima - tik oficialus statusas?

- Šeima turi ir oficialią, ir neoficialią reikšmę. Nuo to niekur nedingome, veikla taip pat nedingo. Nutolimas? Suartėjimas? Kaip tą išmatuosi. Mus tenkina toks bendravimas ir šeimoje mums yra gerai.

- O Viktoras, kaip juokais guodėtės interviu prieš trylika metų, atveža jums iš Rusijos ikrų?

- (Nusikvatoja, po to surimtėja.) Ar ikruose laimė?

- Su Rusijoje gyvenančia anyta susitinkate turbūt retai. Kokie jūsų santykiai su Zinaida Uspaskich?

- Puikūs. Ji dabar pusmetį gyvena sanatorijoje Lietuvoje. Matomės ir bendraujame dažnai.

- Daugelis turtingų moterų, politikų žmonų su vyrais keliasi gyventi į Vilnių. Jūs taip ir likote gyventi Kėdainiuose. Kodėl?

- Mums čia gerai. Tos geresnės vietos paieškos - bėgimas nuo savęs. Jei žmogus harmoningas, jis susikuria gražų gyvenimą ten, kur gyvena.

- Ir niekada nekilo noras viską parduoti ir išvažiuoti gyventi kitur? Kad į jus sužavėjusią Balio salą?

- Jei to norėtume, taip būtume ir padarę. - Nusijuokia. - Teks žmonėms mus dar pakentėti.

- Esate sakiusi, kad laimė - tai būsena.

- Taip. Ir jokiu būdu ne palankių aplinkybių rinkinys.

- Dabar neretai sakoma, kad pinigai laimės neatneša...

- (Susimąsto.) Galiu ilgai filosofuoti. Tačiau iš dalies - atneša. Padeda įgyvendinti savo svajones. Uždirbti pinigus - kažkoks pasirinktas kelias. Kuo sėkmė matuojama versle? Uždirbtais pinigais. Jie įrodo, kad eini teisingai pasirinktu keliu. O gyvenime teisingai pasirinkta kryptis turi galios laimės pojūčiui. Bent jau man.

Pinigų uždirbimo procese aš turiu galimybę tenkinti visus pagrindinius žmogaus poreikius - materialinius, bendravimo, pripažinimo, saviraiškos. O tai man teikia didelį dvasinį pasitenkinimą, kuris ir yra jungiamoji grandis tarp laimės ir pinigų.

- Kaip jaučiatės tituluojama bene turtingiausia Lietuvos moterimi?

- Kompanijai - tai dalis įvaizdžio. Man - tai tik etiketė ir nieko daugiau.


Šiame straipsnyje: jolanta uspaskich

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių