Apie šviesios atminties kunigą V. Butkų – šiltai ir nuoširdžiai

VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje pristatyta „Kauno dienos“ žurnalistės Aušros Garnienės sudaryta prisiminimų knyga apie kun. prof. dr. Viktorą Butkų. 

Įžanginiame žodyje žurnalistė A. Garnienė rašo:“Artėjo jo, Teologijos-filosofijos fakulteto dekano, mirties penktosios metinės. Jautėmės likę skolingi šiam žmogui, nes matėme, kad laikas negailestingai stumia jį užmarštin.

„V. Butkaus biografijos seminarijoje nėra“, – toks valdiškai sausas atsakymas iš Tarpdiecezinės kunigų seminarijos administracijos 1998 m. šokiravo.

Kunigų seminarijai V.Butkus atidavė 27 metus, nuo 1962 iki 1989 m. buvo seminarijos rektorius. 

Kunigo artimieji, buvę bendražygiai ir studentai po kruopelę padėjo sudėlioti žmogiška šiluma dvelkiantį V.Butkaus paveikslą. 

„Kodėl „Už seminarijos sienų“? Todėl, kad prof. V.Butkaus veikla apėmė ne tik seminariją, o ir toliau, už jos ribų“, – pristatydama prisiminimų knygą pradėjo buvusi V. Butkaus studentė A.Garnienė. 

2000 m. A. Garnienė pradėjo rinkti prisiminimus apie A.Butkų. Anuomet kompiuteris dar buvo nedažnas namų daiktas. „Turėjau diktofoną ir pradėjau įsirašinėti. Įsirašau pasakojimą ir išsirašau ranka ant popieriaus. Buvo labai įdomu. Liko tokie autentiški, gyvi užrašai“, – šypsojosi A.Garnienė. 

Prisiminimų knygoje atvirai pasakojama apie sovietinį laikotarpį, kai V.Butkus studijavo Popiežiškajame Laterano universitete Romoje, įgydamas teologijos mokslų daktaro laipsnį, vadovavimą Kauno kunigų seminarijai sunkiuoju komunistinės valdžios laikotarpiu. 

„Jis neslėpė, kad rašė ataskaitas sovietų valdžios saugumui, tačiau jų dokumentuose V.Butkus buvo įvardintas kaip nepatikimas“, – minėjo A.Garnienė. 

Prisiminimuose bendražygiai pabrėžia, kad V.Butkaus veiklą sovietmečiu galima laikyti aukštuoju pilotažu, kad bendravimą su komunistais jis išnaudojo Bažnyčios labui. 

Knygos pristatyme susirinkę V.Butkaus kolegos, buvę seminarijos klierikai, pažinę jį jau kaip rektorių, išskyrė vieną pagrindinių jo savybių – tėvišką požiūrį.  

Prof. V.Butkus buvo ir vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto atkūrėjų, pirmas šio universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto dekanas. 

Buvęs VDU rektorius Vytautas Kaminskas pažymėjo, kad V.Butkus buvo ir vienas iš universiteto tarybos garbės narių, o rektorato posėdžiuose jo nuomonė buvo paskutinė. 

„Mes įsiklausydavome ir kažkaip paklusdavome jo mintims“, – neslėpė V.Kaminskas. 

„Seminarijos rektorius buvo tapęs man legendine asmenybe. Redaguojant knygą susidariau gilų ir aiškų šio žmogaus paveikslą“, – A.Garnienei už suteiktą garbę ir pasitikėjimą dėkojo prisiminimų knygos redaktorė Regina Pupalaigytė. 

Ji prasitarė, kad baigusi redaguoti knygą ir peržvelgusi visų knygos skyrių antraštes pastebėjo įdomų dalyką. „Antraštės atskleidė paminklą asmenybei“, – R.Pupalaigytės žodžius patvirtino pristatymo dalyvių aplodismentai.

V.Butkus mirė 1993 m. liepos 15 d. Tądien jis jau buvo pasirengęs vykti į sanatoriją Abromiškėse. V.Butkaus laukė vairuotojas, tačiau kunigas kažką pamiršo ir grįžo į butą. Pasigedęs V.Butkaus vairuotojas nuėjo ieškoti. Kunigą rado sukniubusį kėdėje, jo rankose buvo vaistai. Kunigas mirė nuo infarkto.