Amsterdamo muziejuje – sunkiam V. van Gogho gyvenimo etapui skirta paroda

  • Teksto dydis:

Amsterdamo garsiajame Vincento van Gogho (Vinsento van  Gogo)  muziejuje antradienį atidaryta nauja ekspozicija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas psichinių kančių kupinam dailininko pusantrų metų gyvenimo laikotarpiui, kuris baigėsi jo savižudybe 1890 metais.

Ekspozicijos „Ant beprotybės slenksčio“ sudarytojai siekė atsakyti į daugeliui rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kodėl V.Van Goghas nusirėžė ausį, ir parodyti tikrą prigimtį jo psichinės ligos, išprovokavusios 37 metų dailininko savižudybę Overe prie Uazos netoli Paryžiaus.

Vienas įdomiausių parodos eksponatų yra mažo kalibro revolveris, kuriuo, kaip manoma, V.Van Goghas iššovė sau į krūtinę.

„Nedidelis, labai surūdijęs revolveris iš privačios kolekcijos yra rodomas pirmą kartą. Gali būti, kad šiuo ginklu Van Goghas nusprendė užbaigti savo gyvenimą“, – sakė muziejaus pareigūnai.

1890 metų liepos 29 dieną ranką prieš save pakėlęs V.Van Goghas dar sugebėjo pasiekti smuklę, kurioje nuo žaizdos mirė tik po 30 valandų. Tuo metu jo savižudybės ginklas nebuvo rastas. Maždaug 1960 metais vienas Overo ūkininkas savo žemėje, laukuose, kuriuose V.Van Goghas mirtinai susižeidė, rado surūdijusį 7 mm kišeninį „Lefaucheux a broche“ (Lefošė su smeige) tipo revolverį.

„Iš rūdžių galima spręsti, kad tas ginklas žemėje išgulėjo 50-60 metų“, – nurodoma muziejaus pranešime.

„Jo maža šaunamoji galia pateikia galimą paaiškinimą, kodėl iš labai arti paleista kulka užkabino Van Gogho šonkaulį,– priduriama jame. – Kulka nukrypo žemyn ir sustojo per daug giliai, kad ją būtų saugu išimti, todėl maždaug po 30 valandų Van Goghas mirė nuo žaizdos“.

Kitas įdomus parodos eksponatas yra neseniai aptiktas laiškas, rašytas gydytojo Felixo Rey'auss (Felikso Rejaus), kuris gydė V. Van Goghą ligoninėje, kai šis nusipjovė sau ausį gyvendamas Prancūzijos pietiniame Arlio mieste.

„Rey'aus laiške yra piešinių, rodančių, kad Van Goghas nusipjovė visą kairiąją ausį, o ne dalį jos, kaip buvo ilgai manoma, – skelbia muziejus. – Šis atradimas pateikia atsakymą į seną su jo biografija susijusį klausimą“.

Parodoje taip pat pirmą kartą muziejuje eksponuojamas gydytojo F.Rey'aus portretas bei šūsnis anksčiau neskelbtų dokumentų apie menininko ligą.

Pasak muziejaus, ekspozicija „Ant beprotybės slenksčio“ rodo, kad V.Van Gogho meno „nereikia vertinti kaip jo ligos produkto“, o privalu suvokti, kad jo kūriniai gimė, nepaisant menininko būsenos.

Ši ekspozicija muziejuje veiks nuo liepos 15 iki rugsėjo 25 dienos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių