Lietuviškų pasakų grožį atskleidusi patriotė

Palydint 2015-uosius, būtina paminėti svarbų įvykį Lietuvos kultūros padangėje – vaikų literatūros rašytojos, dramaturgės, aktorės, vertėjos Aldonos Liobytės-Paškevičienės (1915–1985) gimimo 100-ąsias metines. Ta proga Lietuvių rašytojų sąjungos leidyklos išleista knyga "Aldona Liobytė. Korespondencijos fragmentai".

Laisva nelaisvėje

Knygą sudariusios rašytojos dukra Gintarė Paškevičiūtė-Breivienė ir dailėtyrininkė profesorė Giedrė Jankevičiūtė surinko A.Liobytės rašytus ir gautus laiškus. Skaitant juos prieš akis iškyla itin gyva to laiko atmosfera – suvaržymų, amžino deficito kupina sovietinės realybės aplinka bei lietuviškojo meno rūpesčiai ir pasiekimai.

Kalbant apie A.Liobytės asmenybę, ji neatsiejama nuo žodžių "patriotizmas, minties laisvė, didžiulė meilė vaikams ir lietuvių liaudies kultūrai". Dėl šių savybių buvo įtraukta į sovietų valdžiai pavojingų žmonių sąrašą, išmesta iš darbo ir nuolat stebima.

"Ji buvo laisvas, daug skaitantis ir plačių pažiūrų žmogus. Suprantama, nes gyveno esant sovietų valdžiai, negalėjo sakyti ir daryti viską, ko norėjo, ji turėjo derintis, tačiau visada gynė savo nuomonę iki galo. Visada stengėsi vadovautis moraliniais kriterijais, neišduoti savo vertybių", – tokią A.Liobytę prisimena rašytojos dukra G.Paškevičiūtė-Breivienė.

Kaunietiški motyvai

A.Liobytė gimė 1915 m. vasario 24 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ji buvo tikra miestietė, vilnietė, jos tėvai taip pat buvo vilniečiai, tačiau vienu gyvenimo periodu ji gyveno ir Kaune. Aldona 1932–1935 m. studijavo Vilniaus Stepono Batoro universitete (dabar Vilniaus universitetas) lenkų kalbą ir literatūrą. Jau čia studijuodama ji užsiėmė lietuviška veikla – dalyvavo lietuvių bendruomenės susitikimuose, lietuviškuose vaidinimuose. Tačiau 1935 m. prasidėjo didžioji lenkinimo politika, tad už šią veiklą A.Liobytė buvo išmesta iš universiteto. Tuomet ji atvyko į Kauną, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete.

Kaune A.Liobytė apsistojo Žemaičių gatvėje pas tetą Jadvygą Matulionytę-Paškevičienę. Įstojus į Kaune studijuojančius vilniečius vienijusią "Vilnijos" korporaciją, užsimezgė draugystė ir su dailininku Antanu Žmuidzinavičiumi, Jono Biliūno žmona Julija Biliūniene, jos dukra Meile Julija Lukšiene, Edvardu Kanopka, Antanu Vengriu ir kt. 1937 m. Kauno Prisikėlimo bažnyčioje susituokė su tetos posūniu mediku Vytautu Paškevičiumi.

Kalbant apie A.Liobytės ryšį su Kaunu, svarbi ir jau sovietmečiu čia užsimezgusi bičiulystė su teatro režisieriumi Jonu Jurašu, vėliau parsitęsusi laiškų pavidalu bei režisieriaus pasisvečiavimais rašytojos namuose Vilniuje, Žvėryne.

Knygoje "Aldona Liobytė. Korespondencijos fragmentai" publikuotas iki šiol niekur neviešintas susirašinėjimas su J.Jurašu. Iš šios korespondencijos galima susidaryti visą tuomečio Kauno teatrinio pasaulio peizažą, ypač – Kauno dramos teatro. Laiškuose atsiskleidžia vyravusi nuotaika, intrigos, J.Jurašo nusivylimas šiuo teatru, kūrybinės minties visiškas nesupratimas ir didžiulis modernios dramaturgijos alkis.

Teatrą režisierius netgi prilygina "gyvačių lizdui", iš kurio jis norėjęs kuo greičiau pabėgti. Laiškuose A.Liobytė drąsiai išsakydavusi savo taiklias kritines pastabas ir paties J.Jurašo premjerinių spektaklių atžvilgiu bei begalę kitų patarimų, pasamprotavimų apie lietuvišką bei pasaulietinį teatrą, nuolat siųsdavusi jam pjesių vertimus ir kitokią užsienietišką literatūrą.