- Kristina Poškutė, teatrologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anželikos Cholinos šokio spektaklis "Ana Karenina" vyresniajai kartai tampa susitikimu su gerai žinoma Ana Karenina, jaunesniajai kartai – tiesiog nauju A.Cholinos projektu.
Norim nenorim, bet tenka pripažinti, kad skirtingos kartos žvelgia į pasaulį iš skirtingų rakursų. Senoji karta stengiasi išlaikyti vertybes ir spėti su naujovėmis, o jaunoji – perkainoja pripažintas vertybes ir lekia vejama novacijų. Bet ar įmanoma įtikti abiem: kad tiktų senajai, bet būtų subalansuota jaunajai?
Garsi Lietuvos choreografė Anželika Cholina pabandė į šį klausimą atsakyti sukurdama šokio spektaklį pagal Levo Tolstojaus romano „Ana Karenina“ motyvus. Šokio spektaklis mus nukelia į antrosios XIX a. pusės aristokratiškąją Rusiją. Juozo Statkevičiaus įspūdingi kostiumai leidžia pajusti elegancijos ir prabangos dvelksmą. Spektaklio centre – Anos Kareninos drama. Pasakojimas plėtojamas nuosekliai, vengiant ryškių interpretacijų, o tai lėmė, kad spektaklis trunka daugiau kaip dvi valandas.
Siužetas lengvai atpažįstamas tiems, kurie skaitė šį romaną, ypač vyresniajai kartai, kuri puikiausiai susipažinusi su rusų klasika, kaip man mama sakė: „L.Tolstojų visi žinojom, nes jo romanas „Ana Karenina“ buvo įtrauktas į privalomos literatūros sąrašą.“ Šokio spektaklis suteikia galimybę iš naujo išgyventi Anos dramą: nelaimingos santuokos kainą, meilės alkį, aistros proveržį ir nepakeliamą vidinį konfliktą, kuris baigiasi tragedija.
Taip, XIX a. pabaigoje L.Tolstojaus romano veikėja buvo įvardijama kaip maištaujanti moteris, bet, žvelgiant iš šių dienų (ir pateikimo) perspektyvos, ji atrodo tarsi sutrikusi ir neryžtinga. Nors Ana ir priima sprendimus pati, tačiau susidaro įspūdis, kad ji tik savo likimo įkaitė. Beatos Molytės Ana jautri, elegantiška – šias savybes suteikia balerinos laikysena ir judesiai. Kartu ji atrodo silpna ir ofeliškai nuolanki – ypač tada, kai susiduria su savo vyru (Mantas Vaitiekūnas) ar mylimuoju (Gintaras Visockis). Dar labiau Anos silpnumą atskleidžia choreografija: dažnas griuvimas ant žemės ir sunkus pakilimas.
L.Tolstojaus romano vyrų portretai pasižymi stipriais charakteriais ir išreiškia aiškias idėjines pozicijas, tačiau choreografijoje tai neatskleidžiama. Dažniausiai šokio kompozicijas atlieka šokėjos, o vyrai – tarsi atramos, laikančios ar keliančios (šis sprendimas primena ankstesnį choreografės spektaklį „Vyrai ir moterys“).
Jokia paslaptis, kad nuo spektaklio pradžios įvykiai veda tragiškos pabaigos link, tačiau tą dramatišką nuotaiką šiek tiek praskaidrina komiškos mizanscenos, kuriose pasirodo aukštuomenės atstovai. Ypač verčia šypsotis Kirilo Glušajevo kunigaikštis Tverskojus, kuris primena girtą poną. Tokie linksmi intarpai leidžia trumpam atsikvėpti nuo rimtumo ir tarsi patikrina žiūrovų budrumą.
Spektaklio dramatišką nuotaiką padeda perteikti šiuolaikinio kompozitoriaus Alfredo Šnitkės muzika, kuri jautri, gili, įtraukianti ir nepaleidžianti. Originalumo suteikia operos solistės Kristinos Siurbytės atliekama rusiška daina, dvelkianti melancholiška nuotaika. Minimalistinę Marijaus Jacovskio scenografiją papildo Tado Valeikos ir Karolio Juknio apšvietimas, sukuriantis intymumą, apnuoginantis visą sceną arba leidžiantis pažvelgti kaip pro rakto skylutę.
Taigi, nors šokio spektaklio forma ir šiuolaikiška, tačiau tema ir jos plėtojimas nuolankiai paklūsta L.Tolstojaus romano siužetui. A.Cholina išvengia apibendrinimų, neaktualizuoja istorijos, o tiesiog reprezentatyviai perteikia Anos gyvenimo dramą.
Rusų klasika – L.Tolstojaus, Fiodoro Dostojevskio ar Michailo Bulgakovo kūryba nėra tokia paklausi kaip sovietmečiu. Keičiasi laikai, keičiasi tendencijos. Anos Kareninos istorija – gan svetima šiuolaikiniam jaunam žmogui, todėl nenuostabu, kad didžiąją žiūrovų dalį sudaro vyresni žmonės.
Romano neskaičiusius žiūrovus gelbsti siužeto santrauka programėlėje – padeda susigaudyti tarp veikėjų ir jų tarpusavio santykių. Šis spektaklis vyresniajai kartai – susitikimas su Ana, o jaunesniajai (mano) kartai – naujas A.Cholinos projektas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas2
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“117
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...