- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas 2017-uosius paskelbė birželį palaimintuoju skelbiamo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais.
Šia savaitę priimtame nutarime pabrėžiama, kad T.Matulionio asmenybė „simboliškai atstovauja visiems nuo sovietų valdžios represijų nukentėjusiems lietuviams ir kitų tautybių Lietuvos piliečiams – tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams“.
Arkivyskupo T.Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą popiežius Pranciškus paskyrė birželio 25-ąją, beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Vadovauti T.Matulionio (1873–1962) beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amatą (Andželą Amatą) SDB.
T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.
1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. Trylika metų padirbęs dvasininko darbą, T. Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.
Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-ųjų, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T. Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.
2019-uosius siūloma paskelbti Žemaitijos metais
Grupė parlamentarų siūlo 2019-uosius paskelbti Žemaitijos metais. Tokiu būdu norima pažymėti Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines.
Seimo nutarimo iniciatorių teigimu, būtina pabrėžti žemaičių reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje.
Projekte primenamas Žemaitijos vaidmuo vykstant kovoms su Vokiečių ordinu, žemaičių indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.
Anot dokumento, 1413 metais įvykęs Žemaitijos krikštas užbaigė tūkstantį metų trukusį krikščioniškos Europos formavimąsi, o 1415 metų „Žemaičių skundas“ Konstancos visuotiniame bažnyčios susirinkime lėmė viduramžių krikšto sklaidos formulės pakitimą nuo nukariavimų į „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“.
Seimo nutarimu būtų pasiūlyta Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, ji iki 2018 metų gruodžio 1 dienos turėtų parengti šios datos minėjimo programą bei 2019 metų valstybės biudžete numatyti jai lėšų.
Dabar Žemaitija yra vienas Lietuvos etnokultūrinių regionų, taip pat geografinis ir istorinis regionas. Pirmą kartą jos vardas paminėtas 1219 metais. Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas bei Vykintas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Dolinskas toliau vadovaus LDK Valdovų rūmų muziejui1
Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų generalinio direktoriaus pareigas laimėjo ligšiolinis muziejaus vadovas Vydas Dolinskas. ...
-
Panevėžyje įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“
Panevėžio kultūros centre pirmadienį iškilmingai įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems1
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
Londone – naujasis gatvės menininko Banksy kūrinys
Jungtinėje Karalystėje, šiaurės Londone, šalia Finsberio parko, Hornsey Road gatvėje, sekmadienio rytą ant pastato sienos pastebėtas piešinys. Vėliau paaiškėjo, kad tai – gatvės menininko Banksy darbas. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
Ilgamečiams renginiams negavus paramos iš sostinės, savivaldybė mini didelę konkurenciją6
Daliai kultūros atstovų ir politikų kritikuojant sostinėje vykdytą kultūros rėmimo konkursą, kuriame finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos projektas, savivaldybė sako, kad muzikos ir festivalių paramos konkursuose buvo didžiausi...
-
Aukštaitijoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems kūrėjams
Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams. ...
-
Nupūtęs dulkes fotografas E. Butkevičius grįžo su trenksmu3
Fotografo Evaldo Butkevičiaus parodoje – apnuoginti kūnai ir sielos, praeities ženklai ir progos, kurios nesikartos. ...
-
Paroda: jie prisiėmė protėvių vaidmenį
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama fotografijų paroda „Plieno audrose“ – fotografijose sujungtos Ukrainos XX a. ir dabartines laisvės kovos. Parodos idėją sustiprina aplinkybė, kad kariai fotografuoti atokvėpio tarp mū&scaro...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...