2017-ieji – palaimintuoju skelbiamo T. Matulionio metai

  • Teksto dydis:

Seimas 2017-uosius paskelbė birželį palaimintuoju skelbiamo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais.

Šia savaitę priimtame nutarime pabrėžiama, kad T.Matulionio asmenybė „simboliškai atstovauja visiems nuo sovietų valdžios represijų nukentėjusiems lietuviams ir kitų tautybių Lietuvos piliečiams – tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams“.

Arkivyskupo T.Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą popiežius Pranciškus paskyrė birželio 25-ąją, beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Vadovauti T.Matulionio (1873–1962) beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amatą (Andželą Amatą) SDB.

T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.

1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. Trylika metų padirbęs dvasininko darbą, T. Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.

Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-ųjų, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T. Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.

2019-uosius siūloma paskelbti Žemaitijos metais

Grupė parlamentarų siūlo 2019-uosius paskelbti Žemaitijos metais. Tokiu būdu norima pažymėti Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines.

Seimo nutarimo iniciatorių teigimu, būtina pabrėžti žemaičių reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje.

Projekte primenamas Žemaitijos vaidmuo vykstant kovoms su Vokiečių ordinu, žemaičių indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Anot dokumento, 1413 metais įvykęs Žemaitijos krikštas užbaigė tūkstantį metų trukusį krikščioniškos Europos formavimąsi, o 1415 metų „Žemaičių skundas“ Konstancos visuotiniame bažnyčios susirinkime lėmė viduramžių krikšto sklaidos formulės pakitimą nuo nukariavimų į „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“.

Seimo nutarimu būtų pasiūlyta Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, ji iki 2018 metų gruodžio 1 dienos turėtų parengti šios datos minėjimo programą bei 2019 metų valstybės biudžete numatyti jai lėšų.

Dabar Žemaitija yra vienas Lietuvos etnokultūrinių regionų, taip pat geografinis ir istorinis regionas. Pirmą kartą jos vardas paminėtas 1219 metais. Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas bei Vykintas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tiesa

tiesa portretas
Kuršas nuo jūros iki Ventos upės. Žemaitijos sostinė Raseiniai.

ribai

ribai portretas
Tik formali vyskupystės riba, deja :) O Telšiai - Kuršas,

riba

riba portretas
Žemaitija iki Nevėžio.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių