„Zero 2“ kūrėjų ambicijos – pelningas lietuviškas kinas

Pirmas lietuvių filmas su S ženklu. Ir galbūt pirmas komerciškai sėkmingas mūsų kino kūrėjų produktas. Bent jau šiandien Lietuvos kino teatruose pradėtos rodyti juostos "Zero 2" režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritraukti žiūrovų.

Juoko audra

Kraujo upės, besimėtančios kūno dalys, narkotikai, silikoninės krūtys, seksas, rusiškų keiksmažodžių tirada. Bet į filmo premjerą "Forum Cinemas Vingyje" Vilniuje susirinkusi gausi publika ne šiurpo, o kvatojo kaip pašėlusi. Kažkas lietuviams negerai su humoro jausmu? Galima galvoti ir taip. Bet tokiu atveju 30-metis režisierius ir scenaristas E.Vėlyvis sumaniai pasinaudojo šiuo nukrypimu.

Jau pirmuose filmo kadruose korumpuotas policininkas ir iš jo civilines uniformas perkantys banditėliai smagiai išsikeikia. Po tokios įžangos operatoriaus kamera nuslenka link žolėse besišlapinančios merginos ir sustingsta ties sostinės ribą žyminčiu ženklu su užrašu "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009".

O toliau – dar daugiau aktualijomis kvepiančių provokacijų: mafijos bosas prisipažįsta nepasitikintis žmonėmis, kurie dirba pastate su kreivais langais (tokiame įsikūrusi prokuratūra – red. past.), kylančiai aktorei žūtbūt reikia pasididinti krūtinę, ir ji isteriškai klykia: "Aš noriu papų!" ir t. t.

"Bet filmas ne apie papus, narkotikus ar keiksmažodžius. Tai filmas apie žmones. Didelių papų eroje šiame filme jūs pamatysite, kad ne papai esmė, kad nereikia tų papų", – dievagojosi vieną pagrindinių filmo herojų įkūnijęs Ramūnas Rudokas. "Beje, daugelis veikėjų turi atitikmenis tikrovėje", – pridėjo režisierius.

Visa, kas buvo, – impotencija?

Pirmąjį "Zero", sukurtą 2006 m., kino teatruose žiūrėjo 6 tūkst. žiūrovų. Palyginti mažai, tad pelno iš šio filmo nebuvo. Dabar visos viltys dedamos į "Zero 2". Jo kūrėjai atvirai pareiškė: kino teatruose juosta suksis tol, kol rinks pinigus.

"Kurti komercinį kiną Lietuvoje – nuodėmė. Kultūros ministerija dabar skiria pinigų filmams, kurie neatsiperka, neduoda jokio pelno. O aš siekiu, kad jaunieji kūrėjai pradėtų kurti komercinį kiną. Nesakau, kad esu vedlys. Nekryžiuokit manęs. Bet jei mes tai pradėsime, galbūt atsiras ir kitų, – dėstė skandalisto reputaciją pelnęs E.Vėlyvis. – Psichinis nihilizmas, visiška depresija – reikia ką nors pastatyti prieš tokius lietuviškus filmus. Filmas turi turėti potenciją, o ne būti impotentas."

Pats jis pinigų filmui statyti iš Kultūros ministerijos negavo: "Neprisileidžia manęs nė per šūvį." Į juostos biudžetą sukapsėjo rėmėjų pinigai, o garsūs aktoriai – Kęstutis Jakštas, R.Rudokas, Vytautas Šapranauskas, Žemyna Ašmontaitė, Aušra Šukytė, Inga Jankauskaitė, Saulius Siparis – dirbo be honorarų.

"Netiesa. Mes nedirbome veltui. Per filmavimus gavome pavalgyti", – šypsojosi K.Jakštas.

Latviams jau pavyko

Užmojai Lietuvoje sukurti komerciškai sėkmingą filmą kol kas labiau kvepia utopija. Tačiau mūsų kaimynams latviams prieš trejus metus tokią pačią utopiją pavyko paversti realybe.

"Man teko nusifilmuoti latvių filme "Rygos sargai". Jo veiksmas vyko XX a. pradžioje, kai formavosi valstybė. Bet net ir tokia tema latviai sugebėjo sukurti komercinę juostą. Šis filmas viršijo nacionalinius Latvijos rekordus. Vienu metu žiūrovų skaičiumi net pralenkė "Titaniką". Geras ar blogas filmas – spręsti kino kritikams. Bet tai, kad juosta viršijo visus rekordus – štai jums atsakymas, kad ir mes galime tai padaryti", – pasakojo K.Jakštas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių