V.Puronas ties didžiausia knyga nesustos

Linksmų plaučių panevėžietis, didžiausios knygos Lietuvoje dizaineris Vilius Puronas, dar neseniai nė nesapnavęs maketuosiantis tokį darbą, mintyse rezga planus sukurti dar ką nors gigantiškesnio.

Griebėsi už galvos

Prieš kone du mėnesius Litexpo“ parodų centre vykusioje 11-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje eksponavęs ypatingą knygą milžinę „Aukuras Salduvei“ Vilius Puronas praėjusią savaitę ją atvežė ir panevėžiečiams.

Architektas, kultūros istorikas, dizaineris pasakojo susirinkusiesiems apie knygos atsiradimą, įdomiausias, sunkiausias savo gyvenimo akimirkas ir pusę lūpų prasitarė galvojantis apie dar didesnį darbą.

1 metro ir 25 centimetrų aukščio, 90 centimetrų pločio, 25 centimetrų storio leidinys, sveriantis daugiau nei 113 kilogramų, netrukus bus įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias ir sunkiausias.

Dizaineris nesitikėjo kada nors rengsiantis didžiausią šalyje knygą ir prisipažino buvęs labai nustebęs, kai jį pakvietė Šiaulių knygrišyklos vadovas Stanislovas Dikšas ir pasiūlė bendradarbiauti.

„Man sako: reikia daryti Gineso knygą. Prieš tai, žinoma, pasiūlė atsisėsti ant kėdės, kad neišvirsčiau iš koto. Pamenu, gavęs tokį pasiūlymą susiėmiau už galvos“, – maketuotojas šmaikščiai pasakojo pirmuosius žingsnius leidinio atsiradimo link.

V.Purono teigimu, knygos idėja gimė pavasarį, kai Šiaulių miesto savivaldybėje aktyviai buvo svarstytos Salduvės piliakalnio sutvarkymo problemos, diskutuota ir apie leidinį.

„Knyga dienos šviesą išvydo rudenį. Pirmiausia išleidome įprasto formato „Aukurą Salduvei“, tačiau vėliau gavome lėšų įgyvendinti savo idėją – išleisti knygą milžinę. Labai džiaugiuosi, kad šalyje daugiau tokių knygų kol kas nėra. Mes – pirmieji“, – šypsojosi vienas iš projekto autorių.

Pasirinko neatsitiktinai

Knygą milžinę spausdino idėjos sumanytoja Šiaulių knygrišykla-spaustuvė, viršelį pagamino Šiaulių uždaroji akcinė bendrovė „Elga“.

„Yra išleistas ne tik šis didžiulis leidinys, almanachai „Aukuras Salduvei“, bet ir delno dydžio „Kukli knygelė prie knygos milžinės“, – susirinkusiesiems pasigrožėti kūriniu panevėžiečiams sakė V.Puronas.

Knyga suskirstyta į keturias dalis. Pirmojoje pateikiamos archeologijos žinios, pristatomi mokslininkų tyrinėjimai. Kraštotyros dalyje spausdinamos legendos, pasakojimai apie piliakalnį. Dabarties skirsnyje – šių dienų piliakalnio ir miesto istorija, ateities – Salduvės sutvarkymo ir baltų parko įkūrimo vizijos.

Knyga pavadinta Salduvės piliakalnio, esančio Šiaulių mieste, garbei. Kaip teigia knygos sudarytojas, šis kalnas pastaruoju metu gerokai primirštas vietinių gyventojų, todėl pasirinktas neatsitiktinai.

„Praėjusią vasarą Šiauliuose rengtas projektas – iš 2000 geltonų vėliavėlių išdėliota ant piliakalnio besišypsanti saulė. Salduvės piliakalnis vienija ne tik lietuvius, bet ir latvius, nes mes visi esame baltai. Praėjusių metų šventėje lietuviai ir latviai kartu uždegė baltų ugnį“, – prisiminė V.Puronas.

Autorius panevėžiečiams ne veltui priminė, kad mes visi esame baltai – knygos viename skirsnyje prabilta būtent senąja kalba.

„Man pavyko susisiekti su šios kalbos gaivintojais, tad knygoje baltų kultūros tradicijos atspindimos visapusiškai“, – kalbėjo dizaineris.

Skyrė baltų istorijai

Unikalus leidinys metalo viršeliais pretenduoja į sunkiausios ir didžiausios Lietuvos knygos titulą, tad buvo nugabentas svėrėjams, kad šie oficialiu raštu patvirtintų unikalumą.

Agentūra „Factum“, gavusi leidinio svorio ir dydžio patvirtinimą, fotografijas ir filmuotą medžiagą, spręs, ar „Aukuras Salduvei“ yra šalies rekordininkas. Knygos milžinės masę nustatė, patvirtino ir oficialų raštą išdavė valstybės įmonė Šiaulių metrologijos centras.

Pasak V.Purono, knyga milžinė, ją įregistravus Gineso rekordų knygoje, veikiausiai bus saugoma Šiaulių miesto savivaldybėje. Kaip tvirtino dizaineris, unikalus leidinys galėtų būti saugomas ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, universitete ar net kolegijoje.

Svečio teigimu, didžioji Šiaulių knyga išleista Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga. Ji skirta Salduvės piliakalniui ir baltų istorijai.

Įveikia keturi vyrai

Knygą milžinę pakelti įstengia keturi vyrai. Mat113 kg sveriančio leidinio metalinį viršelį puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai. Keli panevėžiečiai veltui bandė pajudinti iš vietos knygą.

„Sunku net daugiau lapų vienu metu versti, ką jau kalbėti apie visą leidinį“, – garsiai mąstė į susitikimą su V.Puronu atėjusieji. Panevėžiečių klausimas, kiek egzempliorių rekordininkės išleista,   dizainerio nesutrikdė, jis pabrėžė, kad kol kas tik vienas.

„Knygos pradžioje tuščias puslapis buvo paliktas prezidentei pasirašyti. „Litexpo“ parodų centre šalies vadovė pasirašė, o aš ją pabučiavau“, – šiuo prisipažinimu panevėžiečius prajuokino  V.Puronas.

Renginio organizatoriams šmaikštaujant, kad reikės baltų pirštinių, nes kitaip lapai bus tuoj nučiupinėti, vienas iš milžinės sudarytojų patikino: knygai spausdinti naudoti dažai nebluks 300 metų, todėl, pasak jo, kiekvienas drąsiai gali vartyti leidinį.

Bibliotekoje taip pat pristatyti dizainerio, dailininko, kultūros istoriko, kraštotyrininko, visuomenininko V.Purono parengti leidiniai.

Klasės draugams V.Puronas įteikė dovaną – 400 puslapių knygą „Buvome 1961–1964“, pasakojančią apie mokyklinius metus. Panevėžietis išsaugojo apie porą tūkstančių senų fotonegatyvų, iš jų buvo sumaketuota ir išspausdinta ši originali knyga. Gimtajam miestui autorius taip pat sukūrė Panevėžio senamiesčio obeliskų.