„Vokiško kino dienų“ dokumentika veda neturistiniais maršrutais

Netrukus kelionę per Lietuvos kino sales pradėsiančios „Vokiško kino dienos“ nė negalėtų būti šitaip vadinamos be šio regiono kinematografininkus garsinančio dokumentinio kino programos. Berlyno architektūros bumo analizė, genialaus menininko portretas, vokiečių ekstremalų pramogos, kosmpolitiška kavinė ir laisvalaikio industrijos spaudimą atlaikanti mažytė kalnų stotis Šveicarijoje: kino kūrėjų siūloma panorama aprėpia daugiau nei turistams skirti lankstinukai.

Vokiškai kalbančiose šalyse solidžias tradicijas turintis dokumentinio kino žanras šiandien drąsiai griebiasi pažangiausių technologijų ir aktualių temų, o kūrėjų darbo rezultatai sulaukia didelio publikos susidomėjimo.

„Šiųmetėje „Vokiško kino dienų“ dokumentikos programoje gausu filmų, atskleidžiančių šio žanro išskirtinumą ir jo atveriamas kūrybines galimybes. Pasižiūrėjus matyti, kad pastarosios – neribotos, o gyvenimo siūlomi siužetai originalumu dažnai pranoksta fikciją“, – teigė Goethe‘s instituto programų koordinatorė Inga Nostytė.

Menas gyventi, menas kurti

Muzikalus, chuliganiškas ir paliečiantis daug gyvenimo plotmių – režisieriaus Marteno Persielo filmas „This ain‘t California“, tapęs praėjusių metų Berlyno kino festivalio ir Tarptautinio Miuncheno dokumentinių filmų festivalio intriga.

Filmo veiksmas išties vyksta ne Kalifornijoje, o XX a. 9-ojo dešimtmečio Rytų Berlyne, viešpataujant socializmui ir racionaliam dienos bei gyvenimo planavimui. Šiame sustyguotame miestovaizdyje dygsta šis tas neįprasta – Aleksandro aikštėje vaikėzai važinėja riedlentėmis, trikdydami rimtį ir judindami vis labiau klibančius ideologinės valstybės pagrindus. Filmas, kuriame galybę unikalios medžiagos iš privačių archyvų tarsi kaleidoskope papildo vaidybiniai epizodai, intarpai iš įvairių laidų ir pokalbių, sukėlė ne vieną diskusiją dėl kai kurių personažų autentiškumo. Kūrėjai atsitvėrė tylos siena.

Tylą mieliau už komenarus renkasi ir filmo „Gerhardas Richteris tapo“ („Gerhard Richter Painting“, 2011) pagrindinis veikėjas. 81 metų dailininko, kurio darbai meno rinkoje kainuoja brangiausiai iš visų gyvenančių amžininkų, kūrybinio proceso nėra tekę stebėti nei meno istorikams, nei artimiausiems draugams, nekalbant jau apie G. Richterio vengiamą žiniasklaidą.

Tačiau 2009-aisiais kurdamas didelių abstrakcijų ciklą menininkas įsileido į savo dirbtuves kinematografininkę Corinną Belz, kuri dviem metais anksčiau buvo užfiksavusi jį kuriant Kelno katedros vitražus. Įtaigus dailininko portretas, „nutapytas“ jautriai, atidžiai ir kantriai, pelnė Vokietijos kino premiją kaip geriausias praėjusių metų dokumentinis filmas.

Miestai ir žmonės

Dokumentinis kinas – puiki kalba, kai nori visiems papasakoti tau puikiai žinomą tikrą istoriją. Šiemetinėje „Vokiško kino dienų“ programoje nestinga tai įrodančių pavyzdžių.

Permainų įžiebtam įkvėpimui dedikuota kino prodiuserio ir režisieriaus Hubertuso Siegerto dokumentinė juosta „Berlynas Babilonas“ („Berlin Babylon“), dėmesingai nagrinėjanti po Berlyno sienos griūties prasidėjusį miesto augimą, savo įkarščiu autoriaus prilyginamą Babilono bokšto statyboms. H. Siegerto darbas, kurtas tarp 1996-ųjų ir 2001-ųjų, o keliose vietose aprėpiantis ir senesnę archyvinę medžiagą, priklauso ilgalaikių stebėjimų kategorijai. Tačiau šiandien, po dešimties metų, jis jau yra virtęs akimirkos fiksacija – Berlynas pasikeitė labai greitai. Filmo garso takelį sukūrė industrial grupė iš Berlyno „Einstürzende Neubauten“.

2011 metų juostoje „Pas italą“ („Der Italiener“) Ciuriche gyvenantis režisierius Paolas Polonis kuria vieno iš šiame mieste veikiančių italų restoranų darbuotojų grupinį portretą. Italų? Anaiptol: kavinėje pluša tamilai, afganai, bosniai, pakistaniečiai bei filipiniečiai. Tai nei Šveicarija, nei Italija, bet čia jaučiamas pasaulio istorijos prieitas susitarimas. Šią juostą visur tenka rodyti su titrais: filme kalbama Šveicarijos ir Vokietijos vokiečių, arabų, serbų, kroatų bei italų kalbomis.

Sniego ir aktyvaus poilsio imperijomis virtusių slidinėjimo kurortų laikais mažosios jų versijos yra nebepelningos. Tačiau Šveicarijos Nidvaldeno kantone, ties Haldigrato viršukalne, veikia vos vienas vienintelis keltuvas ir kalnų restoranas, pamėgtas laisvojo stiliaus slidinėjimo propaguotojų. Kurtas Mathisas čia dirba kartu su savo žmona. Įsigijęs ilgąlaik neveikusį keltuvą, idealistas išgelbėjo jį nuo demontavimo ir pradėjo savo verslą. Trumpametražį dokumentinį filmą „Kurtas ir keltuvas“ („Kurt und der Sessellift“) sukūrusi šveicarė režisierė Thaïs Odermatt keltuvo istoriją žinojo nuo vaikystės – kadaise su tėvais pati čia atvažiuodavo poilsiauti.

„Vokiško kino dienas“ rengia Goethe’s institutas, Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Tradicinėje kino programoje kasmet pristatomi aktualūs filmai iš vokiškai kalbančių šalių.

Š. m. vasario 26 d. Vilniuje startuosiančios „Vokiško kino dienos“ taip pat aplankys Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Neringą ir Marijampolę. Daugiau informacijos apie filmus bei jų rodymo vietas – www.goethe.de/lietuva/vkd.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Europiadai“ siūlys dvi datas
    „Europiadai“ siūlys dvi datas

    Po daugiau nei dvejų metų Klaipėda vėl priims Europos šalių tautinės kultūros festivalį "Europiada". Miesto valdžios atstovai siūlys dvi datas, kada galėtų vykti šis renginys. ...

    1
  • Ambasadorius Raudondvaryje rado prancūziškų pėdsakų
    Ambasadorius Raudondvaryje rado prancūziškų pėdsakų

    „Norime aktyviai prisidėti prie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo ir įprasminimo“, - pabrėžė Prancūzijos ambasadorius Philippe`as Jeantaudas, ketvirtadienį susitikęs su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu. ...

    2
  • Vakariniai fotografo pasivaikščiojimai po Klaipėdą
    Vakariniai fotografo pasivaikščiojimai po Klaipėdą

    Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių padalinio galerijoje (Šlaito g. 10A) iki gruodžio 9-osios galima apžiūrėti Algimanto Kalvaičio autorinę fotografijų parodą „Klaipėda. Vakarinis pasivaikščiojima...

  • „Scanorama“: neprijaukintas kinas
    „Scanorama“: neprijaukintas kinas

    XV Europos šalių kino forumo "Scanorama" atidarymo metu festivalio meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė pabrėžė, kad šiemet Kauno programa beveik niekuo nesiskiria nuo Vilniaus, svarbiausi šių metų Europos filmai Kaune rod...

  • Teatralizuotas koncertas įsuks į čigoniško šėlsmo sūkurį
    Teatralizuotas koncertas įsuks į čigoniško šėlsmo sūkurį

    Sekmadienį 17 val. Klaipėdos koncertų salėje publikos laukia tarptautinis teatralizuotas koncertas „Čigoniško šėlsmo sūkury“. ...

  • Intriguojanti seno atvirlaiškio istorija
    Intriguojanti seno atvirlaiškio istorija

    Pulkininko Jono Semaškos, prieš 70 metų sušaudyto Vilniuje ir užkasto Tuskulėnų dvare, sūnus Alvydas iki šių dienų saugo 1956 m. rašytą jo patėviui į Sibirą atvirlaiškį su ano meto Gedimino kalno vaizdu. ...

  • Kas sakė, kad tigrai nemėgsta kopūstų?
    Kas sakė, kad tigrai nemėgsta kopūstų?

    Kauno valstybinis lėlių teatras jubiliejinį 60-ąjį kūrybinį sezoną pradėjo premjera "Mažylis R-r-r-r". Spektaklį kartu su Kauno lėlininkais statė du iš Ukrainos atvykę kūrėjai – režisierius Michailas Jaremčiukas ir dail...

  • Kita Pelenės istorija ir „haute couture“ spindesys
    Kita Pelenės istorija ir „haute couture“ spindesys

    Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT), turintis savitą meninę koncepciją ir jau radęs vietą Lietuvos kultūrinio gyvenimo pasaulyje, toliau puoselėja ambicingus planus. Johanno Strausso baletas "Kita Pelenės istorija" liudija apie teatro ...

  • „Scanoramoje“ – melodija nebyliam vampyrui
    „Scanoramoje“ – melodija nebyliam vampyrui

    5D kino epochoje nebyliojo filmo seansas – tarsi apsilankymas muziejuje. Tai, kas graudino ar kėlė siaubą prieš šimtmetį gyvenusiems sinefilams, XXI a. vertinama labiau kaip artefaktas – ir inspiracijai kūrybai. Būtent ja kompoz...

  • Neeilinėje premjeroje kviečia praverti M. Liuterio tikėjimo duris
    Neeilinėje premjeroje kviečia praverti M. Liuterio tikėjimo duris

    Reformacijos 500 metų jubiliejumi paženklinti 2017-ieji bus palydėti neeiline premjera: ką tik sostinėje pristatyta gruodį į Kauną atkeliaus kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus pagal Herkaus Kunčiaus libretą sukurta tezių opera "Liuterio dur...

Daugiau straipsnių