V.Dolinskas: Žalgirio mūšiui skirtoje parodoje pristatomos ne pačios kautynės, o jų refleksijos

Trečiadienį sostinėje atidaromoje Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui skirtoje parodoje, kurioje pristatomas ir didžiausias Lietuvoje rodytas kautynių paveikslas, norima atkreipti dėmesį ne į paties mūšio eigą, o į jo atspindžius istorijoje, sako Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas.

Anot jo, Radvilų rūmuose parengtos ekspozicijos "Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" sumanytojai pabrėžia, kaip mūšis atsispindi "atmintyje, savimonėje, materialiuose paminkluose".

Paroda leis lankytojams geriau suprasti, kokius pėdsakus Žalgirio kovos paliko tuometinių Europos gyventojų sąmonėje ir kokią istorinę atmintį suformavo nuo XV amžiaus iki šių dienų, sako V.Dolinskas.

Svarbiausiu parodos akcentu laikomas lenkų dailininkų Zygmunto Rozwadowskio (Zigmunto Rozvadovskio) ir Tadeuszo Popielio (Tadeušo Popielio) prieš 100 metų nutapytas didžiausias iš kada nors Lietuvoje rodytų paveikslų, vaizduojančių kautynių panoramą.

Z.Rozwadovskio ir T.Popielio darbe pavaizduoti ir Lenkijos karalius Jogaila, ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, tačiau, parodos rengėjų teigimu, paveikslo autoriai siekė ne individualizuoti istorines asmenybes, o atkurti kautynių įspūdį.

Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms paminėti 1910-aisiais nutapyto kūrinio, šiuo metu priklausančio Ukrainos Lvovo istorijos muziejui, plotas siekia 50 kvadratinių metrų.

Anot organizatorių, prieš 100 metų vykusius pasirengimus paminėti Žalgirio pergalę primena ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi Jano ir Tadeuszo Stykowie (Jano ir Tadeušo Stikų) paveikslai, turėję tapti eskizais dar vienam panoraminiam paveikslui.

Karo muziejaus direktorius Gintautas Surgailis sako, šie kūrėjai tiksliai perteikė 14-15-ojo amžiams aprangai ir ginkluotei būdingus bruožus: "Labai istoriškai preciziški šie paveikslai".

Radvilų rūmuose pristatomoje ekspozicijoje yra ir Jogailai, ir Vytautui Didžiajam skirtos salės, kuriose, be kita ko, kabo autentiški jų abiejų portretai, 19-ojo amžiaus marmuro skulptūra "Jogaila ir Jadvyga", Vinco Grybo sukurto Vytautui skirto kenotafo modelis.

Be daugelio parodoje eksponuojamų istorinių dokumentų, lankytojams demonstruojamas ir vienintelis išlikęs 1939 metais vokiečių sunaikinto Antano Vivulskio paminklo, skirto Žalgirio mūšiui, fragmentas - Vytauto Didžiojo galva, visoje ekspozicijoje išdėstytos kryžiuočių vėliavos - Žalgirio pergalės trofėjai.

Lietuvos mokslininkai, ruošdamiesi parodai, išsiaiškino iki tol nežinotą faktą, kad etninėje Lietuvoje bei išeivijoje rusų, lenkų ir baltarusių kalbomis Žalgirio mūšio tema 1910 metais buvo paskelbta per 200 publikacijų.

Radvilų rūmuose iki sausio pabaigos bus demonstruojama apie 300 eksponatų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, pateikiamas istorinių kautynių atminimo tradicijos žmonių savimonėje, literatūroje, mene, ikonografijoje klostymasis bei sklaida Lietuvoje ir Europoje nuo XV amžiaus iki šių dienų.

Lankytojai parodą galės apžiūrėti nuo ketvirtadienio.

Ekspozicija "Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" - baigiamasis Žalgirio mūšio pergalės 600 metinių minėjimo valstybinės programos akcentas.

1410 metų liepos 15-ąją Lietuvos ir Lenkijos pasiekta pergalė paspartinto Kryžiuočių ordino nykimą ir buvo pagrindas vėliau iškilti galingai Lenkijos - Lietuvos valstybei.


Šiame straipsnyje: žalgirio mūšismuziejus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • A. Matonis: uždainavęs operos teatre gavau kumštelėjimą į šoną
    A. Matonis: uždainavęs operos teatre gavau kumštelėjimą į šoną

    „Esu abejingas kai kuriems kitiems menams – nesuprantu poezijos, baleto, bet muzikos klausytis man patinka“, – sako LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis ir vadina ją asmenybės formavimo priemone. ...

  • Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“
    Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“

    Kuršėnuose įteikta 28-oji lietuviškų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. ...

    1
  • Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?
    Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?

    Kauno galerijoje "Balta" eksponuojama Jono Kunicko tapybos paroda "Atvirumas" – tai aktai, kurie ragina žiūrovą visų pirma nebijoti savęs. "Stoviu prieš jus nuogas. Ant galerijos sienų eksponuotos visos mano vidinio ...

    14
  • Moderni pasaka apie Pelenę – su austriškais ir itališkais prieskoniais
    Moderni pasaka apie Pelenę – su austriškais ir itališkais prieskoniais

    Kauno valstybinis muzikinis teatras ruošiasi neįprastai premjerai – baletui "Kita Pelenės istorija" pagal žymiąją pasaką. Kaune atgimsiantį šią istoriją stato į Kauną atvykęs italų kilmės buvęs Niujorko trupės &sca...

  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?
    Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?

    Juvelyrika suvokiama labiau kaip gražus, funkcinis objektas nei meno kūrinys. Tačiau skulptorius Gediminas Pašvenskas, kuriantis masyvias eksterjero skulptūras, mažąją plastiką, juvelyrikoje sujungia šias skirtingas patirtis, smulkiose, s...

    1
  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

    8
  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

    2
Daugiau straipsnių