V.Dolinskas: Žalgirio mūšiui skirtoje parodoje pristatomos ne pačios kautynės, o jų refleksijos

Trečiadienį sostinėje atidaromoje Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui skirtoje parodoje, kurioje pristatomas ir didžiausias Lietuvoje rodytas kautynių paveikslas, norima atkreipti dėmesį ne į paties mūšio eigą, o į jo atspindžius istorijoje, sako Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas.

Anot jo, Radvilų rūmuose parengtos ekspozicijos "Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" sumanytojai pabrėžia, kaip mūšis atsispindi "atmintyje, savimonėje, materialiuose paminkluose".

Paroda leis lankytojams geriau suprasti, kokius pėdsakus Žalgirio kovos paliko tuometinių Europos gyventojų sąmonėje ir kokią istorinę atmintį suformavo nuo XV amžiaus iki šių dienų, sako V.Dolinskas.

Svarbiausiu parodos akcentu laikomas lenkų dailininkų Zygmunto Rozwadowskio (Zigmunto Rozvadovskio) ir Tadeuszo Popielio (Tadeušo Popielio) prieš 100 metų nutapytas didžiausias iš kada nors Lietuvoje rodytų paveikslų, vaizduojančių kautynių panoramą.

Z.Rozwadovskio ir T.Popielio darbe pavaizduoti ir Lenkijos karalius Jogaila, ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, tačiau, parodos rengėjų teigimu, paveikslo autoriai siekė ne individualizuoti istorines asmenybes, o atkurti kautynių įspūdį.

Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms paminėti 1910-aisiais nutapyto kūrinio, šiuo metu priklausančio Ukrainos Lvovo istorijos muziejui, plotas siekia 50 kvadratinių metrų.

Anot organizatorių, prieš 100 metų vykusius pasirengimus paminėti Žalgirio pergalę primena ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi Jano ir Tadeuszo Stykowie (Jano ir Tadeušo Stikų) paveikslai, turėję tapti eskizais dar vienam panoraminiam paveikslui.

Karo muziejaus direktorius Gintautas Surgailis sako, šie kūrėjai tiksliai perteikė 14-15-ojo amžiams aprangai ir ginkluotei būdingus bruožus: "Labai istoriškai preciziški šie paveikslai".

Radvilų rūmuose pristatomoje ekspozicijoje yra ir Jogailai, ir Vytautui Didžiajam skirtos salės, kuriose, be kita ko, kabo autentiški jų abiejų portretai, 19-ojo amžiaus marmuro skulptūra "Jogaila ir Jadvyga", Vinco Grybo sukurto Vytautui skirto kenotafo modelis.

Be daugelio parodoje eksponuojamų istorinių dokumentų, lankytojams demonstruojamas ir vienintelis išlikęs 1939 metais vokiečių sunaikinto Antano Vivulskio paminklo, skirto Žalgirio mūšiui, fragmentas - Vytauto Didžiojo galva, visoje ekspozicijoje išdėstytos kryžiuočių vėliavos - Žalgirio pergalės trofėjai.

Lietuvos mokslininkai, ruošdamiesi parodai, išsiaiškino iki tol nežinotą faktą, kad etninėje Lietuvoje bei išeivijoje rusų, lenkų ir baltarusių kalbomis Žalgirio mūšio tema 1910 metais buvo paskelbta per 200 publikacijų.

Radvilų rūmuose iki sausio pabaigos bus demonstruojama apie 300 eksponatų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, pateikiamas istorinių kautynių atminimo tradicijos žmonių savimonėje, literatūroje, mene, ikonografijoje klostymasis bei sklaida Lietuvoje ir Europoje nuo XV amžiaus iki šių dienų.

Lankytojai parodą galės apžiūrėti nuo ketvirtadienio.

Ekspozicija "Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" - baigiamasis Žalgirio mūšio pergalės 600 metinių minėjimo valstybinės programos akcentas.

1410 metų liepos 15-ąją Lietuvos ir Lenkijos pasiekta pergalė paspartinto Kryžiuočių ordino nykimą ir buvo pagrindas vėliau iškilti galingai Lenkijos - Lietuvos valstybei.