Valentino dienos istorija: nuogi vyrai diržais plakdavo moteris

Turbūt ne visi žino, kad Šv.Valentino dienos ištakos prasidėjo dar senovės Romoje per Luperkalijos šventes. Luperkalija – tai erotikos fesivalis, kuris buvo skirtas deivės Juno Februatos ir dievo Fauno (vienas jo slapyvardžių Luperkas) karštos meilės istorijai.

Ši šventė vykdavo kiekvienais metais vasario 15 dieną. O Šv. Valentino – Visų Įsimylėjėlių diena, kuri švenčiama vasario 14 dieną, atsirado gerokai vėliau... Todėl norintiems ne tik linksmai ir nuotaikingai pažymėti šią dieną, bet ir „perkainoti“ didelės meilės vertybes, pirmiausiai siūlome pasižvalgyti po praeitį.

Į nevaisingus buvo žiūrima kaip į prakeiktus

Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti duomenų, kad Antikos laikais buvo labai didelis naujagimių mirtingumas. Todėl 276 metais prieš Kristaus gimimą daugybė moterų persileisdavo, o beveik visi ką tik gimę kūdikiai taip pat neišgyvendavo. Todėl orakulas pranešė, kad norint padidinti gimstamumą, reikia įvesti kūniškos bausmės ritualą moterims. 

Į tuos žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių susilaukė mažai vaikų arba visai jų neturėjo, buvo žiūrima kaip į prakeiktus. Todėl ir buvo imtasi mistinių ritualų, kad jie taptų vaisingais.

Atstatydavo pasturgalius ir leisdavosi plakamos

Pagal legendą, vietą, kur vilkė žindė Romos įkūrėjus – Romulą ir Remą, romėnai laikė šventa. Todėl kiekvienais metais vasario 15 dieną čia buvo rengiama šventė, pavadinta „Lupercalia“ (nuo lot. žodžio Lupo - vilkė), per kurią buvo aukojami gyvūnai. Iš jų odos buvo daromi rimbai.

„Luperkalijos“ festivalio pagrindinis  akcentas – apsinuoginę vyrai, mojuojantys ožkos odos diržais ir besivaikantys moteris, kurios gana noriai atstatydavo savo pasturgalius ir leisdavosi plakamos, nes buvo įsitikinusios, kad nuo kirčių jos taps vaisingos ir lengvai gimdys. Šis ritualas labai paplito Romoje.

Šventė, simbolizuojanti laisvą meilę

Šventės pabaigoje moterys taip pat išsirengdavo nuogai. Šios iškilmės buvo tokios populiarios ir dar ilgai „pragyveno“ net kažkada kitas gausiai žmonių surinkdavusias šventes, kurios buvo atšauktos su krikščionybės atėjimu.

„Luperkalijos“ šventimas baigdavosi savotiška loterija. Mergaitės paauglės surašydavo ant popieriaus skiaučių savo vardus ir įmesdavo į didžiulę urną. Mergaitė, kurios parašytą vardą ant popierėlio ištraukdavo vyras iš urnos, tapdavo jo sekso partnere iki kitos „Luperkalijos“ šventės. Todėl ši šventė žmonėms asocijuodavosi su laisva meile ir seksu.

Tačiau 494 metais Popiežius Gelasijus I mėgino uždrausti šią erotišką šventę. Todėl vietoj mergaičių vardų į dėžę  patekdavo krikščioniški šventieji vardai. Popiežiaus sumanymu, ir vyrai, ir moterys turėjo traukti iš dėžutės užrašus su vardais ir visus metus melstis būtent tam šventajam, kurio vardą jie ištraukė.

Tačiau po kiek laiko „Luperkalijos“ šventę pakeitė kita, skirta Šv. Valentinui.
 
Laukdamas mirties nuosprendžio įsimylėjo kalinio dukrą

Maždaug tuo pačiu metu atsiranda kita istorija, kodėl jaunas šventikas Valentinas buvo visų įsimylėjėlių globėjas ir užtarėjas. Pagal šią legendą, 269 šios eros metais  Romos imperatorius Klaudijus II pasirašė dekretą, kad jo kareiviai neturi teisės vesti per visą savo tarnybos laiką. Imperatoriaus manymu, jei kareivis vestų, tai sumažėtų jo energija, išsektų jėgos ir atsidavimas imperatoriui. Tačiau jaunas šventikas Valentinas paslapčia priešinosi įsakymui ir toliau pravedinėjo draudžiamas vedybų ceremonijas bei laimino jaunavedžius.

Kai imperatorius Klaudijus II tai sužinojo, jo įsakymu Valentinas buvo nubaustas  mirties bausme apmėtant jį akmenimis, o paskui nupjovė ir galvą už nepaklusnumą. Valentinui mirties bausmė buvo įvykdyta 269 metais (po Kristaus gimimo) vasario 14 dieną. Po kiek laiko bažnyčios atstovai  paskelbė jį Šventuoju.

Pasak legendos, tuo metu, kai Valentinas kalėjime laukė mirties nuosprendžio įvykdymo, jis įsimylėjo aklą kalinio dukrą ir išgydė jos aklumą. Pasakojama, kad prieš mirtį jis pasiuntė mylimajai atsisveikinimo laišką, kurį pasirašė: „tavo Valentinas“.


Šiame straipsnyje: Valentino diena

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • A. Matonis: uždainavęs operos teatre gavau kumštelėjimą į šoną
    A. Matonis: uždainavęs operos teatre gavau kumštelėjimą į šoną

    „Esu abejingas kai kuriems kitiems menams – nesuprantu poezijos, baleto, bet muzikos klausytis man patinka“, – sako LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis ir vadina ją asmenybės formavimo priemone. ...

  • Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“
    Metų geriausiu kalendoriumi išrinktas „Žydiškas kalendorius“

    Kuršėnuose įteikta 28-oji lietuviškų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. ...

    1
  • Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?
    Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?

    Kauno galerijoje "Balta" eksponuojama Jono Kunicko tapybos paroda "Atvirumas" – tai aktai, kurie ragina žiūrovą visų pirma nebijoti savęs. "Stoviu prieš jus nuogas. Ant galerijos sienų eksponuotos visos mano vidinio ...

    13
  • Moderni pasaka apie Pelenę – su austriškais ir itališkais prieskoniais
    Moderni pasaka apie Pelenę – su austriškais ir itališkais prieskoniais

    Kauno valstybinis muzikinis teatras ruošiasi neįprastai premjerai – baletui "Kita Pelenės istorija" pagal žymiąją pasaką. Kaune atgimsiantį šią istoriją stato į Kauną atvykęs italų kilmės buvęs Niujorko trupės &sca...

  • M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas
    M. Vitulskis – apie bohemą ir sutiktas primadonas

    Šeštadienį, spalio 28 dieną, LNOBT laukia žiūrovų Giacomo Puccini operoje “Bohema”. Prieš tai, spalio 25 d. 14 val., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje d...

  • Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?
    Kaip nutolti nuo visų įtikėtų stereotipų?

    Juvelyrika suvokiama labiau kaip gražus, funkcinis objektas nei meno kūrinys. Tačiau skulptorius Gediminas Pašvenskas, kuriantis masyvias eksterjero skulptūras, mažąją plastiką, juvelyrikoje sujungia šias skirtingas patirtis, smulkiose, s...

    1
  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

    8
  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

    2
Daugiau straipsnių