Užburianti kelionė į Aukštaitiją, legendomis apipintą ežerų kraštą

Ne tik kelionėse į tolimus ir egzotiškus kraštus galima patirti kvapą gniaužiančių įspūdžių ir mėgautis kraštovaizdžiais. 
Kelionė po legendomis apipintus Aukštaitijos miestus ir miestelius patiks ir trokštantiems nuotykių, ir pasiilgusiems vaizdingų panoramų, ir besidomintiems istorija.

Tuo įsitikinusi aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja: Lietuvos pažinimas“ ambasadorė Ramunė Konstantinavičienė.

Aukštaitiją apkeliavusi R. Konstantinavičienė įspėja, kad kelionės metu gali kilti daug pagundų nukrypti nuo suplanuoto maršruto – kai kurie miesteliai taip pakeri savo grožiu ar jaukumu, kad norisi ilgiau juose užsibūti.

Todėl tiems, kurie nori aplankyti kuo daugiau vaizdingų Aukštaitijos vietovių, bet yra ribojami laiko, rekomenduojama iš anksto pasirengti kelionės planą ir stengtis nuo jo nenukrypti.

Į kelionę iš Vilniaus R. Konstantinavičienė išsiruošė ryte ir pasukusi Ignalinos kryptimi pirmiausia sustojo Labanore. Nors nuo 1373 m. istoriniuose šaltiniuose Labanoras minimas kaip miestelis, o jo gyventojai vadinami miestelėnais, šiandien čia tik šešiasdešimt sodybų ir septyniasdešimt gyventojų.

Tačiau jie turi kuo didžiuotis – Labanore yra XVIII – XIX a. Liaudies architektūros paminklas – varpinė.

Dar miestelis garsus ir Labanoro dūda.

Kadangi šioje kelionėje vienu iš akcentų tapo ir istorinė Lietuvos patirtis, patartina aplankyti partizanų žuvimo vietą, esančią už 4 kilometrų, išsukus iš Labanoro. Joje palaidoti po kautynių su NKVD ir Raudonosios armijos daliniais žuvę Lietuvos Laisvės Armijos Tigro rinktinės Antano Krinicko – Romelio būrio nariai.

Pasiekus kitą kelionės tikslą – Palūšę – tik smalsumas ir noras suspėti pamatyti dar daugiau privertė R. Konstantinavičienę toliau keliauti suplanuotu maršrutu. 
„Labai nenorėjome palikti Palūšės. Ta užburianti ramybė mus lengvai pakerėjo ir nesinorėjo niekur toliau važiuoti“, - prisiminimais dalijosi „Borjomi Odisėjos“ ambasadorė.

Palūšė, R. Konstantinavičienės nuomone, – pats gražiausias Lūkšių ežero pašonėje esantis Ignalinos miestelis, garsus į Kultūros vertybių registrą įtrauktu architektūriniu Šv. Juozapo bažnyčios kompleksu (pastatyta 1757 m., tai – seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje).

Besižavintiems natūralia gamta, žvejyba, vandens pramogos, turistiniais žygiais valtimis, dviračiais, žiemos sportu, skraidyba ar ramiu poilsiu kaimo sodyboje būtina aplankyti ežerų ir miškų kraštą – Ignaliną. „Ne veltui kraštą pristatantis simbolis – baltoji vandens lelija – kalba apie tyrą gamtos grožį, švarią aplinką, šviesias mintis ir svajones. Todėl ir Ignalinos rajono savivaldybės herbe bei vėliavoje pavaizduotos trys sidabriškai baltos lelijos mėlyname fone“, - atkreipia dėmesį R. Konstantinavičienė.

Po pasisvečiavimo Ignalinoje sekė kelionė pro Vainiūnus, Trainiškius, Ginučius. Įdomu, kad kone kiekviename iš kaimų galima aptikti kokį nors įspūdingą gamtos ar architektūros paminklą. Pavyzdžiui, 800 metų amžiaus pagonybės laikais garbintą ąžuolą, legendinį piliakalnį ar seną, šiandien turistus viliojantį malūną.

Pakeliui iš miestelio į miestelį svarbu nepravažiuoti kvapą gniaužiančio vaizdo – pavyzdžiui tokio, kuris atsiveria nuo Ladakalnio. Nuo šio kalno matosi 6 legendomis ir padavimais apipinti ežerai.

„Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Dar pasakojama, kad viena Alksno ežero įlanka vadinama Mergakumpiu. Kalbama, kad kaimo merginos bėgo nuo Napaleono karių ir plaukdamos nuskendo šioje įlankoje. O Linkmeno ežere gyveno žaltys Linkmenas, kuriam čia buvo pastatyta didelė šventykla“, - prisimena kelis iš vietinių gyvenojų išgirstus pasakojimus R. Konstantinavičienė.

Visa diena prabėgo nepastebimai, todėl sutemus buvo nuspręsta nebeieškoti Vaikutėnuose esančio Vestuvininkų kalno. R. Konstantinavičienei tai tapo viena iš daugelio priežasčių būtinai sugrįžti ir pakeliauti po Aukštaitiją dar kartą. 
„Dar ir dar kartą galiu prisipažinti sau ir kitiems, kad Lietuva – pats gražiausias kraštas. Pažadu, kad aš čia dar ne kartą sugrįšiu“ – džiaugėsi projekte moteris.

Aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja: Lietuvos pažinimas“ tikslas – skatinti lietuvius atrasti naujus kelionių Lietuvoje maršrutus ir geriau pažinti dar mažai žinomas savo šalies vietas. Šiltuoju metų laiku, keturis mėnesius truksiančio projekto metu organizuojamos specialios išvykos į keturis Lietuvos regionus – Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją bei Suvalkiją.