Uostamiestis alsuoja džiazo festivalio ritmu

Sulaukęs karštų sveikinimų net iš Amerikos džiazo sostinės Naujojo Orleano, į pilnametystę įkopęs XVIII Klaipėdos Pilies džiazo festivalis demokratiškiausia pasaulyje muzika penktadienį užlies Lietuvos uostamiesčio padangę.

Jo koncertus klaipėdiečiams ir miesto svečiams dovanoja net 70 verslo įmonių ir organizacijų.

Su šūkiu „Gera muzika – geriems žmonėms!“ pagrindinės programos pasirodymai su Lietuvos ir tarptautinio masto džiazo žvaigždėmis tris dienas iki vėlumos vyks, kaip jau įprasta, Teatro aikštėje, o naktiniai „džemseišenai“ šiemet persikels į „Švyturio menų doką“.

XVIII Klaipėdos Pilies džiazo festivalio renginiai apglėbs dar plačiau. Tai ir džiazo fotografijų paroda Baroti galerijoje, ir literatūrinis džiazas Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, ir naujos – džiazuojančios – skulptūros atidengimo ceremonija Kurpių gatvėje.

Parodoje – 18 fotoakimirkų

Tradiciškai vienas pirmųjų artėjančių Klaipėdos Pilies džiazo festivalio didžiuosiųjų renginių šauklių – parodos atidarymas Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1).

Jau trečiadienį ten susirinkusieji į Astos Esu ir Vytauto Petriko fotografijų parodos „18 jazz’o akimirkų” pristatymą įkvėpė pirmąjį svaigaus džiazo festivalio oro gurkšnį. Fotografų pora visus šios muzikos aistruolius kviečia prisiminti akimirkas, suskambėjusias XVI ir XVII Pilies džiazo festivalių metu. Paroda veiks iki birželio 6-osios.

„Kaip nusakyti džiazą? Kas tai yra? Be abejo, pirmiausia tai muzika. O po to? Po to – tai visiška laisvė. Kūrybai. Improvizacijai. Sielai“, – mano parodos autoriai.

Asta ir Vytautas – Klaipėdos Pilies džiazo festivalio gerbėjai jau daugelį metų. Fotografuoja jį dar ne taip seniai – kelerius metus.

„Fotografuoti džiazą – taip pat tikra improvizacija, kartais visiškai nepaklūstanti taisyklėms, kartais visai netikėtai suskambanti muzikos, šviesos ar fono kontekste. Be to, tai didelis džiaugsmas, bent kiek prisidėti prie šios šventės sielai ir ausims – įamžinti jos akimirkas ir grąžinti jas į dabartį realizuotais darbais“, – teigė fotografai, už šią parodą dėkingi festivalio organizatoriams, kurie pokalbio prie kavos puodelio metu jiedviem pasiūlė savo fotoimprovizacijomis pasidalyti su visais.

„Tikimės, jog mūsų paroda padės žiūrovams savo atminties kertelėse vėl išgirsti tuomet skambėjusius užburiančius džiazo atlikėjų balsus ir muziką“, – kalbėjo autoriai.

Festivalis pristatys naują žanrą

Šiemet festivalis pristatys naują žanrą – džiazo ir poezijos bei prozos dialogą, kuris skambės I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje (Herkaus Manto g. 25). Festivalio pradininkas, ilgametis organizatorius, o dabar globėjas Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad renginys plečia žanrų įvairovę, nes tai parodo jo gyvybingumą.

Penktadienį 17 val. publikos laukia literatūros ir istorijos vakaras su dviem žinomais klaipėdiečiais – raštininku save vadinančiu Linu Poška bei akordeonistu Žygimantu Laurinavičiumi.

Profesorius Leonidas Donskis knygoje „99 Baltijos istorijos” kultūrologą ir žurnalistą L.Pošką apibūdino kaip „liberalų miesto patriotą“ ir „pogrindžio intelektualą“. Pažymėdamas jo kūrybos „švelnų ironiškumą“, jis teigė, kad kai kurie jo raštai „yra tikri lietuviško humoro šedevrai – žinoma, ne vulgaraus televizinio, o veikiau bohemiško ir literatūrinio“. Ką šį kartą, skambant akordeono muzikai, jis skaitys šiame projekte?

„Tai bus tarpinių žanrų tekstai – tarp eseistikos, publicistikos ir tiesiog grožinės literatūros, – atskleidė L.Poška. – Atrinkau juos pagal du pagrindinius kriterijus: kad nebūtų labai nuobodūs ir kad nebūtų labai ilgi. Ir, kadangi tai džiazo festivalio renginys, – su žiupsniu improvizacijos bei paradokso.“

Ners į poezijos ir muzikos gylį

O šeštadienį 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje – vieno universaliausių Lietuvos džiazo atstovų saksofonininko ir kompozitoriaus Petro Vyšniausko bei klaipėdiečio rašytojo Gintaro Grajausko projektas „Susikalbėjimai. Džiazas ir poezija“.

Paklaustas, ko žiūrovai gali tikėtis jo renginyje su XVIII Klaipėdos Pilies džiazo festivalio garbės svečiu P.Vyšniausku, vienas projekto autorių G.Grajauskas sakė: „Improvizuosim, bandysim „gaudyti“ vienas kitą, klausytis ir vienas kitam atsiliepti. Toks – gyvas daiktas, viskas gimsta ten pat, vietoje“.

„Mano bendravimas su literatais yra užsimezgęs gana seniai. Per garsą į žodį, per žodį į garsą. Sigitas Geda, Antanas A.Jonynas, Vladas Braziūnas, Marcelijus Martinaitis, Kornelijus Platelis, Juozas Erlickas, Lena Eltang, Lidija Šimkutė... Tai deimantai, su kuriais man teko bendradarbiauti jungiant muziką ir poeziją, žodį ir garsą, – pasakojo P.Vyšniauskas. – Šiais metais mudu su sūnum buvome pakviesti atidaryti „Poezijos pavasarį” Nacionalinėje galerijoje Vilniuje, taigi Klaipėdoje įvyks logiškas tęsinys. Matau poezijos atgimimą Lietuvoje“.

Kalbėdamas apie bendrą projektą su klaipėdiečiu poetu, garsus Lietuvos saksofonininkas pastebėjo: „G.Grajauskas visada buvo „prie džiazo” –  jis yra muzikalus. Jo rašytas žodis yra vaizdingai muzikalus. Įvardyčiau – kaip skambantis vaizdas. Skaitant jo darbus juntama, kad šis talentingas žmogus yra grojęs muzikos instrumentu. Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui labai tinka G.Grajausko pavardė. Mes sieksime tos skambančios kokybės ir pabandysime nerti į gylį“.

Šiame festivalyje, nors ir skirtinguose projektuose, dalyvauja dvi Vyšniauskų kartos. Petras – poezijos ir džiazo projekte kamerinėje bibliotekos aplinkoje, o jo sūnus Dominykas – pagrindinėje scenoje Teatro aikštėje gros su tarptautine grupe „Secret Swing Society“. Pasidomėjus, ar mūsų džiazo grandas nenorėtų apsikeisti vietomis su sūnumi, jis tik šyptelėjo: „Manau, abu šiek tiek jaučiamės ir klaipėdiečiai. Esame „šimkiukai”. Klaipėda gali didžiuotis Dominyku Vyšniausku. Jis yra pirmasis Lietuvos trimitininkas, studijavęs pas Dizzy Gilespie geriausią mokinį J.Faddis universitete Niujorke“.

Klaipėdai padovanos skulptūrą

Šeštadienį 16 val. aikštelėje prie restorano „Kurpiai“ (Kurpių g. 1A) bus atidengta Vlado Kančiausko skulptūra „Fortepijonas-banga“. Tai skulptoriaus ir Klaipėdos Pilies džiazo festivalio dovana džiazo uostui Klaipėdai.

Kūrinys – masyvus, iš akmens, 2x3 m dydžio. Jis jau matuojasi sau vietą ant granitinio pjedestalo.

„Šis džiazu alsuojantis akcentas senamiestyje – tai tarsi pilnametystės sulaukusio 18-ojo festivalio brandos atestatas”, – mano festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

Dabar Vilniuje gyvenantis skulptūros autorius V.Kančiauskas 1945-aisiais gimė Klaipėdoje. Kaip pats sakė, po karo buvo penktasis uostamiesčio naujagimis. „Visi garsūs skulptoriai gyvenimo pabaigoje savo gimtajam miestui dovanoja savo darbų. Mano skulptūros stovi ant Ramiojo ir ant Atlanto vandenynų pakrančių, bet jau seniai norėjau, kad mano darbų atsirastų ir ant Baltijos jūros kranto, kur mano širdis. Dėl to ir nusprendžiau savo gimtajam miestui skirti muzikalią skulptūrą „Fortepijonas-banga“, – aiškino autorius.

Miesto mero V.Grubliausko nuomone, tokių akcentų Klaipėdoje, tituluojamoje Lietuvos džiazo sostine, vėliau galėtų atsirasti ir daugiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kas Kas

Kas Kas portretas
O kur rasti programą ?

kodel

kodel portretas
miesto meras Grubliauskas nedave leidimo svesti TARPTAUTINE VAIKU GYNIMO DIENA ??????

atrodo

atrodo portretas
liaudies mažoka, tiek reklamos, tačiau niekas per daug nesiveržia.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių