- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą savaitę Klaipėdos dramos teatras publikai pristatys spektaklio eskizą – Dorotos Masłowskos pjesės „Mums viskas gerai“ sceninius skaitymus.
Klaipėdos dramos teatras kviečia savo gerbėjus susirinkti gruodžio 20 d. 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vanedns g. 2), kur vyks lenkų jaunosios kartos dramaturgės D.Masłowskos pjesės „Mums viskas gerai“ sceniniai skaitymai (renginys nemokamas). Oficiali spektaklio premjera numatoma kitų metų kovą. Spektaklio režisierius – Jonas Vaitkus, scenografas – Artūras Šimonis, kompozitorius – Gintaras Kizevičius, režisieriaus asistentas – Gintaras Grajauskas. Scenoje išvysime Klaipėdos dramos teatro aktorius Sigutę Gaudušytę, Reginą Šaltenytę, Nelę Savičenko, Valentiną Leonavičiūtę, Jūratę Jankauskaitę, Igorį Reklaitį, Edvardą Brazį, Renatą Idzelytę, Donatą Švirėną, Darių Meškauską, Eglę Barauskaitę, Simoną Šakinytę, Tomą Gailiutę.
D.Masłowska ( g. 1983) laikoma didžiausiu jaunosios kartos talentu lenkų literatūroje. Pirmąjį romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“ D.Masłowska parašė būdama vos 18-os, o 2006-aisiais ji, nukonkuravusi tokio rango autorius kaip Wisława Szymborska, Ewa Lipska, Adamas Zagajewskis, už romaną „Karalienės povas“ gavo prestižiškiausią lenkų literatūros apdovanojimą „Nike“. Tapti dramaturge nebuvo D.Masłowskos svajonė. Parašyti pjesę „Mums viskas gerai“ ją įkalbėjo „Rozmaitości“ teatro vadovas ir vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna, vėliau pats ėmęsis šią pjesę režisuoti ir pastatęs ją Berlyne.
Pjesėje „Mums viskas gerai“ su postpankiška ironija kalbama apie šiuolaikinę visuomenę, nutrūkusius žmogiškuosius ryšius, abejingumą, niveliaciją. Anot G.Grajausko, „pjesės peizažas – šiuolaikinė Lenkija, iki skausmo primenanti ir mūsų dienų Lietuvą ar bet kurią kitą postsovietinę šalį. Trijų kartų atstovės – nesusikalbančios, viena kitos užguitos ir užgautos – gyvena viename bute, tačiau jų nebesieja nei esami kraujo ryšiai, nei geografija. Dramos personažai vienas kito nebegirdi ir net nebando kalbėtis ar įsiklausyti. Iš tiesų jie net negyvena, o tiesiog būna, laukdami beketiško stebuklo, kuris neateis. Laukdami tikrojo gyvenimo – be baimės, be pažeminimo, su savigarba ir orumu. Be amžinojo „o Vakaruose tai jau, o pas mus vis ne“ ir be tylaus siaubo suvokus, jog tavo gyvenime niekas nepasikeis. Kas belieka? Nuolatinė koma, pertraukiama panikos priepuolių. Savo romane „Ponas Cevdetas ir jo sūnūs“ Orhanas Pamukas rašė: „kiekvieną rytą atsiverčiu laikraštį su viltimi, kad kas nors iš pagrindų pakeis mano gyvenimą. Kad galbūt prasidės pasaulinis karas ar nutiks dar kažkas sukrečiančio. Tiksliau, iš tiesų aš nenoriu karo. Noriu kažko, kas apverstų mano gyvenimą, nes aš pats savo jėgomis to nepajėgiu. Aš pats neįsivaizduoju, kaip turėtų tai atrodyti, bet viena žinau tiksliai – būtent, kad gyvenimas, kurį šiuo metu gyvenu čia, namuose ir firmoje, yra garbingam žmogui neorus, ištižęs, varganas, pasigailėtinas, baisus”. Atpažįstama jausena, kurią aidu atkartoja ir jaunoji D.Masłowska“.
Ji atvirai klausia – kas slypi už žvilgančio fasado, ar visas tas prašmatnumas kartais nėra vien tik neonu švytintys muilo burbulai? Kas mes tokie? Kodėl jaučiamės ir persisotinę, ir mirtinai išbadėję vienu metu? Kodėl mums šitaip nesibūna, ir kur ieškoti atspirties taško globaliame surogatų pasaulyje? Akivaizdu, jog „Mums viskas gerai“ – pjesė anaiptol ne tik apie šiuolaikinę Lenkiją: tai pjesė mums ir apie mus, įsitikinusi Klaipėdos dramos teatro trupė, pradėjusi repetuoti naująjį spektaklį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...