Tyrimas: muziejų finansavimas laikomas ne investicijomis, o išlaidomis

Viena didžiausių Lietuvos muziejų problemų - kad jų finansavimą valstybė ar kiti steigėjai dažniausiai laiko ne investicijomis, o išlaidomis, sako Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas Rimvydas Laužikas, koordinavęs Lietuvos muziejų sistemos tyrimą.

„Lietuvoje galvojama, kad muziejų sektorius yra išlaidos: kuo mažiau įdėsi, tuo mažiau nuostolio turėsi. Europoje paprastai galvojama, kad tai yra investicijos. Britai yra skaičiavę, kad vienas svaras, įdėtas į kultūros paveldo sektorių, muziejus, atneša 1,7 svaro grynojo pelno – apsimoka“, - sakė R.Laužikas.

Docento parengtoje tyrimo dalyje teigiama, kad strateginio valdymo lygiu bei muziejų veiklų planavimo etape viena iš pagrindinių grėsmių yra nepakankamas muziejaus kaip institucijos suvokimas bei muziejaus funkcijų ir veiklų nesupratimas - muziejai nesuvokiami kaip inovacijų skatintojai, o skirstant finansavimą, daugiausia dėmesio skiriama statyboms ir technologijoms, bet ne žmogiškosioms kompetencijoms.

„Valstybės ir daugumos steigėjų požiūriu, muziejus nėra inovatyvi institucija (arba muziejaus inovatyvumo siekis yra tik deklaratyvus, nepagrįstas taktiniais sprendimais), nekeliamos muziejaus kaip inovatyvios institucijos ambicijos, nėra muziejų sektoriaus inovacijų strategijos, neužtikrinamas inovacijoms adekvatus finansavimas. Investicijos dažniausiai nukreipiamos statyboms, technologinėms ir informacinėms infrastruktūroms kurti, tačiau menkai skatinamos žmogiškosios kompetencijos ir šių infrastruktūrų naudojimas visuomenėje“, - teigiama tyrime.

Pasak R.Laužiko, nors muziejų infrastruktūrai gerinti skiriama nemaža ES parama, muziejų steigėjai, traktuojantys muziejų finansavimą kaip išlaidas, savo pačių finansavimo dalį šių įstaigų veiklai mažina. Tokiu atveju nekyla muziejų darbuotojų atlyginimai, o muziejai skatinami verstis iš vidinių resursų.

„Tokiu būdu sukuriamas (...) “uždaras ratas„, kai visuomenė, mokėdama valstybei mokesčius, reikalauja, kad viešojo sektoriaus institucijos teiktų kokybiškas paslaugas, tačiau muziejai, negaudami reikiamo finansavimo pagrindinėms veikloms, negali samdyti pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurti daugiau modernių ekspozicijų, taikyti ekspozicijose informacinių ir komunikacinių technologijų“, - teigiama tyrime.

R.Laužiko teigimu, nesulaukiant investicijų pagrindinei muziejų veiklai, prarandama galimybė konkuruoti globalioje ar regiono paveldo komunikacijos rinkoje, mažėja galimybės kurti socialinį ir intelektinį kapitalą.

„Nepakankamos (arba vienakryptės, arba neįsisąmonintos) investicijos, nors formaliaisiais skaičiais ir atrodančios įspūdingai, neleidžia muziejams sukurti didesnės pridedamosios vertės, o tai sukelia visuomenės nepasitenkinimą muziejų sektoriumi ir dar labiau blogina inovacijų klimatą muziejuose“, - rašoma tyrime.

Inovacijų klimatą, anot jo, blogina ir pasenę muziejų veiklą reglamentuojantys teisės aktai: Muziejų įstatymas priimtas 1995 metais ir taisytas „tik kosmetiškai“, o 1998-aisiais patvirtinta „Muziejuose esančių rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukcija“, pasak docento, „savo turiniu ir dvasia yra akivaizdžiai pasenusi“.

VU Komunikacijos fakulteto mokslininkų ir studentų atliktame didelės apimties muziejų sistemos tyrime kalbama apie įvairius aspektus, tarp jų - muziejų skaičių, darbuotojus, lankytojus, komunikaciją, įvaizdį, veiklą, naujas technologijas ir panašiai. Tyrimas šią savaitę bus pristatomas Komunikacijos fakultete.