Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos ne tik kūryba, bet ir gyvenimas – išskirtinis. Atrodo, kad jį, ne vienus metus balansuojantį ties būties ir nebūties riba, lydi ištikimas angelas sargas, griežtai prisakantis ligotai jo širdžiai plakti.

Turi suprasti savo pašaukimą

Nematomo angelo sargo palytėti ir S.Kuzmos kūriniai – grakštūs, šilti, dvasingi, nugludinti iki tobulumo. Sukurti jie Vilniuje, Užupyje esančioje dirbtuvėje, iš marmuro, granito, medžio, mamuto ilčių.

Į didžiulio albumo „Stanislovas Kuzma“, įamžinusio visus skulptoriaus darbus, pristatymą Vilniaus taikomosios dailės muziejuje S.Kuzma, lydimas žmonos Lidos, atvyko tiesiai iš Santariškių klinikų. Menininką atlydėjo ir būrys medikų – draugais tapusių širdies chirurgų.

„Skulptorius be bendruomenės negali egzistuoti – jis susijęs su tauta, su žmonėmis, ne tik su artimaisiais. Kai tampi vienu bendru kūnu su tautos likimu, tada galima galvoti apie skulptoriaus kūrybinį darbą. Bet mano darbai niekada nebūtų pajudėję, jeigu ne širdies chirurgai – jie mane kūrė visą laiką. Kiekvienas mano darbas susijęs su didelėmis medicinos investicijomis“, – neslėpė S.Kuzma.

Tapti menininku, anot jo paties, – labai sunkus kelias. Neužtenka gabumų, pastangų, prakaito. Reikia kažko daugiau, reikia žinoti, kad tas pašaukimas skirtas tau, suvokti, ką turi dirbti. Kita vertus, menininkas nėra uždaras žmogus.

„Kartais pajuntu, kad žmonių susitelkimas duoda tiek jėgų, tokia adrenalino audra ištinka, kad pats nežinai, kaip padarai tą darbą“, – analizavo savo būsenas S.Kuzma.

Menininkas prisiminė, kaip žmonės Panevėžyje surėmė pečius, kad iškiltų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro skulptūra. Ir ji iškilo stebuklingu būdu – per devynis mėnesiu. Paprastai per tiek laiko šioje srityje beveik neįmanoma nieko padaryti. Galima manyti, kad tai – mistika.

Skaudu dėl Lietuvos

Nacionalinės premijos laureatas S.Kuzma surengė tik vieną personalinę parodą – 1996 m. Vilniaus „Vartų“ galerijoje. Paskui nepuolė į draugystes su galerijomis. Nei valstybė, nei muziejai iš menininko nėra nupirkę nė vieno darbo. Dauguma jo kūrinių išsibarstę po Lietuvą ir pasaulį – juos primena tik fotografijos dailininko dirbtuvėje.

Geriausių sportininkų simbolis „Šaulys“ Šiauliuose, „Pieta“ Sausio 13-osios aukoms Antakalnio kapinėse, „Mūzos“ prie įėjimo į Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje, atkurtos šventųjų statulos ant sostinės Arkikatedros stogo. Tai S.Kuzmos darbai, kuriuos žino visa Lietuva.

Sakralinio meno pavyzdžių S.Kuzma sukūrė šventovėms: Elektrėnų bažnyčią puošia jo „Prisikėlęs Kristus“, Nidos – „Nukryžiuotasis“. O kur dar antkapiniai paminklai ir mažosios skulptūros? Stanislovas iškalė paminklus rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, dainininkei Birutei Almonaitytei ir dar būreliui iškeliavusiųjų į Anapilį.

Laukia širdies donoro

Per du dešimtmečius Lietuva tapo visiškai kitokia – žmonės nesuduria galo su galu, emigruoja. Juk žuvusieji Sausio 13-ąją ne dėl tokios Lietuvos kovojo. Ar menininkas nenusivylė Lietuva?

„Skaudu, kad šitaip yra. Bet tikiu, kad prisikėlimo grūdai išsprogs. Gal blogai atlieku savo misiją? Juk menininkai turi kelti tautos dvasią ir ją vesti pirmyn. Kai politikai to nebegali padaryti, turi atsiverti visiškai kitos galios. Ir tikiu, kad tos galios atsivers“, – vylėsi S.Kuzma.

Skulptorius daug metų kovojo už savo sveikatą – už savo gyvenimą. Atrodo, kad širdis jam buvo skirta pačios lemties, kad toks skulptoriaus likimas: pasveikti ir vėl dirbti, nes tokia kūrėjo misija.

Jo širdis nebenori plakti kūrybos ritmu. S.Kuzma nuo rugsėjo laukia širdies donoro. Praėjusiais metais skulptorius ligoninėse praleido aštuonis mėnesius.

„Atsisako jo širdutė toliau dirbti, – liūdnai ištarė menininko žmona Lida Kuzmienė. – Gydytojai labai stengiasi – atliko kelias operacijas: į širdį įdėjo kelis stentus, pakeitė stimuliatorių. Prognozės tokios, kad kito kelio nėra, kaip pakeisti širdutę, tad laukiam donoro. Badauja smegenys, badauja kūnas – jis visas sublogo, eina į tylumą.“

1978 m. skulptoriui buvo pakeisti du širdies vožtuvai. Tada S.Kuzmai buvo 31-i, o šiandien – 64-eri.

„Stasys – tai medikų šedevras. Širdies chirurgijoje – daugybė mokslo naujienų, todėl medikai nuolat tobulino tą savo šedevrą. Operuota jo širdis dirba kelis dešimtmečius, pastaruoju metu – viršvalandžius. Ne tik Stasio gyvenimas unikalus. Jis pats unikalus medicinos pasaulyje“, – įsitikinusi L.Kuzmienė. 2 psl. >>