T.Manno festivalis žvelgia į praeities šulinius

Nidoje vykstančiame XIII tarptautiniame Thomo Manno festivalyje susipynė Lietuvos ir Vokietijos kultūros, kurių bičiulyste džiaugėsi abiejų šalių kultūros ministrai, vakar susitikę renginyje.

Dėmesys - dvasiniam globėjui

Tris vasaras - 1930-1932 metais savo vasarnamyje Nidoje kūrusio Nobelio premijos laureato T.Manno vardas ir šiandien simbolizuoja atvirumą pasauliui bei kosmopolitiškumą. Gal todėl jis tapo tarptautinės T.Manno kultūros centro veiklos ir tuo pačiu vardu pavadinto festivalio sinonimu, o rašytojas - ne tik vasarnamio šeimininku, bet ir globėju, nors ir nesamu, tačiau dvasiškai nuolat juntamu, kaip tvirtino T.Manno kultūros centro direktorė ir festivalio koordinatorė Lina Motuzienė.

Liepos 11-18 dienomis Nidoje vykstančio tradicinio jau XIII tarptautinio T.Manno menų festivalio tema - „Praeities šuliniai. Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui“. Jo programoje - naujosios ir klasikinės muzikos vakarai, dailės ir fotografijos parodos, diskusijos ir kino naktys prie švyturio, ant Urbo kalno.

„Šiemet - ypatingas dėmesys T.Manno asmenybei ir aplinkai. Pristatome jo vaikų kūrybą, naują knygą ir naują filmą apie dvasinį mūsų festivalio globėją, bandome į jį pažvelgti kitais, netikėtais rakursais”,  - sakė „Klaipėdai” L.Motuzienė.

Jos teigimu, T.Manno festivalis skiriasi nuo kitų ypatinga vieta ir organišku įvairių menų junginiu, sukoncentruotu pagrindinei kiekvienų metų renginio temai atskleisti. Ir ji visuomet daugiau ar mažiau siejama su T.Manno kūryba bei mintimis, kartų dialogu, kultūrinės patirties mainais.

Pradėjo muzikinė premjera

Šiemetį festivalį pradėjo vieno ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, vadinamo superminimalistu, Ryčio Mažulio kūrinio „Stigma“ premjera.

Specialiai festivaliui sukurta kompozicija publikai šeštadienį pristatyta Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Minimalistinį kūrinį atliko kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio.

„Tai subtilus technikos ir meniškumo derinys. Šiai kompozicijai pakylėjimo suteikė ir nepaprastai gera bažnyčios akustika“, - premjeros įspūdžiais dalijosi muzikologė Vytautė Markeliūnienė. Ji pastebėjo, kad autorius liko ištikimas sudėtingai kanono technikai, o atlikti tokius kūrinius reikia didelio tikslumo.

„Nors mano muzika - gana abstrakti, be jokios ideologijos, tačiau bažnyčia puikiai tiko premjerai“, - džiaugėsi R.Mažulis. Anot jo, jei ne šio festivalio užsakymas, nežinia, kada kompozicija būtų baigta Jis „Stigmą“ sukūrė pagal šio krašto rašytojo Rolando Rastausko eilėraštį, parašytą prieš porą dešimtmečių ir jau seniai įstrigusį kompozitoriui į atmintį.

Sekmadienį festivalį pratęsė Vokietijos aktorių dueto Ute Maria Lerner ir Marko Weigelio sceniniai skaitymai su muzika „Erikos ir Klauso Mannų pėdsakais“. Erika ir Klausas - T.Manno vaikai, abu rašytojai, antifašistai. Jų gyvenimo kelias buvo nelengvas, tačiau - įvairiaspalvis.

Vakare ištikimas festivalio bičiulis choras „Aidija“ ir vargonininkas Balys Vaitkus surengė senosios Lietuvos muzikos koncertą - skambėjo kompozicijos iš XVII a. Prūsijos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraščiuose užfiksuotų tabulatūrų.

Susitiko kultūros ministrai

Vakar festivalyje apsilankė garbingi svečiai. T.Manno namelyje, kur dabar veikia muziejus, susitiko Vokietijos kultūros ministras Berndas Neumannas ir Lietuvos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.

Abu ministrai simboliškai atidarė klaipėdiečio fotomenininko Raimundo Urbono (1963-1999) fotografijų parodą „Kraštas prieblandoje“. Joje eksponuojami 1988-1992 m. buvusioje Rytų Prūsijoje, dabartinėje Kaliningrado srityje, R.Urbono užfiksuoti vaizdai. Parodos kuratorė -  habil. dr. Ruth Leiserowitz.

Vokietijos kultūros ministro teigimu, apsilankyti Nidoje ir apžiūrėti šią parodą jam buvo itin malonu, nes jis pats gimė istoriniame Prūsijos mieste Elbinge (dabar - Lenkijos miestas), turėjo daug giminaičių Karaliaučiaus krašte.

„Pirmą kartą svečiuojuosi Kuršių nerijoje. Prisipažinsiu - vaizdai gniaužia kvapą. Puiku, kad Nidoje vyksta vieno garsiausių XX amžiaus rašytojų T.Manno vardu pavadintas festivalis. Tai svarbi Vokietijos ir Lietuvos kultūrų sąsaja, šis festivalis reikšmingas ir politiniu aspektu“, - teigė B.Neumannas.

Lietuvos kultūros ministras R.Vilkaitis pasidžiaugė, kad su Vokietijos ministru susitiko „prie nedidelio medinio namelio šiaudiniu stogu“. Anot jo, „tai puiki aplinka neformaliai padiskutuoti apie kultūrą“.

Vakar vakare T.Manno festivalyje pristatyta Sauliaus Vaitiekūno instaliacija „...nes laikas yra arti. Apr 1,3” - autorius eksponuoja savo mažąją akmens ir metalo plastiką. O Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertavo pianistas Rimantas Vingras ir smuikininkė Ingrida Armonaitė.

Programa - įvairiaspalvė

T.Manno festivalyje publikos dar laukia ne vienas koncertas, kuriame skambės Renesanso, Baroko, vokiškosios „Lied“ epochos kūriniai. Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas vokiečių kompozitoriaus J.S.Bacho kūrybai, o lietuviškos muzikos valandą klausytojai praleis su įvairių žanrų muzika, sukurta kompozitoriaus Juliaus Gaidelio.

Dailės gerbėjams - išskirtinė proga fesivalio metu susipažinti su pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamais Nidos dailininkų kolonijos darbais - XIX-XX a. Kuršių nerijoje kūrusių garsių Rytų Prūsijos dailininkų ekspresionistų M.Pechsteino, E.Bischoff-Culmo, H.B.Borschkės, K.Schmidt-Rottluffo, E.Mollenhauerio ir kitų paveikslais.

Režisierius Arvydas Barysas pristatys šiemet sukurtą filmą „T.Manno vasarnamis“, kuriame skambės rašytojo mintys. Jas įskaitė T. Manno anūkas Frido'as Mannas.

Festivalyje svečiuojasi garsus Vokietijos Mainco universiteto profesorius Hermannas Kurzke'ė. Jis šiandien skaitys  pranešimą „Tikėlis Thomas“, kuriame atskleidžiamas T.Manno santykis su religija.

Liepos 15-17 dienomis sutemus visi laukiami ant Urbo kalno, prie švyturio. Čia tris vakarus iš eilės vyks kino seansai. Šiųmečiame festivalyje bus parodyti septyni lietuvių ir vokiečių režisierių filmai.