Tikrieji miesto šeimininkai – iniciatyvūs gyventojai

Prieš pat Kalėdas išdalytos Šv. Kristoforo statulėlės privertė darkart susimąstyti, kad miestą kuria ne politikai, ne valdžia, kurią taip mėgstama skalbti ir koneveikti. Vilniaus vertę ir prestižą pirmiausia puoselėja iniciatyvūs visuomeniški miesto gyventojai. Nesvarbu, čia gimę ar atėjūnai – patriotai, ir tiek.

Grobuoniškas, bet gyvas

„Bendrakeleivių“ centro vadovė ir sielovadininkė Elvyra Kučinskaitė Šv. Kristoforo statulėlę iš mero Artūro Zuoko rankų gavo už pagalbą Vilniaus šeimoms.

„Esu vilnietė ne iš prigimties. Bendraudama su čia gimusiais miestiečiais visada grožiuosi tuo, kad Vilnius yra jų kvėpavime, kraujyje, ilgesyje. Man tai miestas, kurį myliu, kurio nenorėčiau keisti, tačiau jis man yra kitas, nešakninis, miestas: neteka mano gyslomis, bet bėga pro mano akis, kojas ir t. t.“ – atviravo E.Kučinskaitė.

Šv. Kristoforo apdovanojimų laureatės gimtinė – Kupiškis. Ten prabėgo moters vaikystė – ten ir sentimentai. Tačiau skleistis bendruomeninei veiklai ir įprasminti save kur kas palankesnė terpė būtent sostinėje. „Čia kur kas daugiau precedentų reikštis, platesnė erdvė eksperimentams. Mažuose šalies miesteliuose aplinka saugesnė, ne tokia grobuoniška, intymesnė, tačiau iš esmės nutrūkusios bendruomenių kūrimo ir gyvavimo tradicijos, žmones sunkiau išjudinti. Vilnius visko persisotinęs, bet gyventojai drąsiau ryžtasi ką nors išbandyti. Be to, čia visada rasi bendraminčių, apstu panašia veikla užsiimančių žmonių, į kuriuos gali atsiremti. Periferijoje iniciatyvos sunkiau skinasi kelią, kol įgauna jėgos ir tam tikrą mastą“, – svarstė E.Kučinskaitė.

Netobulumo šerdyje

Nors dirba daugiau nei dešimtmetį, Šv. Kristoforo apdovanojimas „Bendrakeleivių“ centro vadovei buvo visiškai netikėtas: „Pagalba išsiskyrusiems žmonėms visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai. Tai – paribio veikla. Jei padedi išsiskyrusiems, atrodo, kad ne gelbsti šeimą, bet skatini skyrybas. Žmonės nelabai mėgsta žiūrėti į tas gyvenimo sritis, kurios skausmingos, o šiuo atveju mes esame netobulumo šerdyje. Todėl mūsų sričiai šis įvertinimas labai svarbus, tai visų pirma pačios problemos pripažinimas.“

Nors kiekvieno žmogaus asmeninė iniciatyva turi kone neįkainojamą vertę, E.Kučinskaitė įsitikinusi, kad ne mažesnis ir merijos indėlis. „Daug priklauso nuo to, kas yra miesto šeimininkas – ūkvedys ar vizionierius. Vilnius išgyveno įvairių laikotarpių, tačiau aš – už avantiūrizmą, nes tokios idėjos gali sukurti didelius dalykus. Tegu kai kuriems jos atrodo arogantiškos, tačiau jos pralaužia ledus, priverčia mąstyti kitaip. Kūrybai reikia drąsos, kartais net kvailumo, klaidų ir neužkariautų teritorijų“, – įsitikinusi E.Kučinskaitė.

Kaip vieną didžiausių Vilniaus stiprybių ji įvardijo jaunimą: tai – universitetų miestas. Dėl to gyvas ir nuolat atsinaujinantis. „Čia slypi miesto potencialas. Kartais norėtųsi, kad tie jauni žmonės būtų pilietiškesni, politiškesni, aktyvesni – ne tik vartojantys, bet ir kuriantys kultūrą plačiąja prasme. Tačiau tikiu, kad šis proveržis įvyks – tai tik laiko klausimas.“

Unikalus savo visuma

Šv. Kristoforo statutėlę atsiėmęs profesionalus lenktynininkas, Velomaratono organizatorius Benediktas Vanagas įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus pirmiausia turėtų kurti tokį miestą, kuriame pats norėtų gyventi. „Pradėk nuo savęs“, – ragino B.Vanagas.

Skamba patetiškai, tačiau Vilniuje gimęs ir augęs sportininkas nesidrovėdamas sako, kad Vilniuje – geriausia. Tiesa, paaiškina, kad tai – labiau emocinis miesto suvokimas. Jei jį reikėtų pagrįsti racionaliais argumentais, tektų pasukti galvą.

„Iš tikrųjų, turime labai gražios architektūros, kompaktišką, žalią miestą. Jei šias sudedamąsias dalis vertintume atskirai, žinoma, kad pasaulio žemėlapyje rastume gražesnių, žalesnių, nuostabesnės architektūros sostinių. Todėl ir nereikia gryninti iki vieno aspekto – Vilnius unikalus savo visuma“, – neabejojo B.Vanagas.

Po trumpos pauzės pratęsė: „Svarbiausia, kad turime žmones, kurie galbūt būna surūgę ir daug kuo nepatenkinti, bet tikri. Jiems tereikia impulso, kad imtųsi iniciatyvos, kad pradėtų veikti: ne dėl apdovanojimų, o iš vidinio poreikio. Darbas miesto labui mane įkrauna, užveda, suteikia jėgų. Džiugu, kad jis dar ir pastebėtas. Teigdamas, kad nesididžiuoju Šv. Kristoforo apdovanojimu, meluočiau.“

Už kultūros decentralizaciją

Lakoniškiausias per Šv. Kristoforo apdovanojimų ceremoniją buvo grafikas, monumentalistas, medalių kūrėjas Petras Repšys. Atsiėmęs statulėlę jis paprasčiausiai ištarė: „Labai ačiū!“

Vėliau žurnalistų paklaustas, ar keičiasi Vilnius bėgant metams, jis irgi nedaugžodžiavo: „Žiūriu tik į vieną pusę, matau Tris Kryžius, Gedimino pilį ir Bernardinus. Ir man niekas nesikeičia.“

Už iniciatyvas ir kūrybiškumą Šv. Kristoforo statulėlę atsiėmęs Andrius Ciplijauskas buvo kalbesnis. „Kuriame ne dėl apdovanojimų, bet, kai statulėlę laikai rankose, supranti, kad tai – moralinė paskata, pastangų ir įdirbio įvertinimas. Tai patvirtinimas, kad einame teisingu keliu, kad darome ne tik sau, kad veikla visuomeniškai naudinga“, – dienraščiui sakė iniciatyvus ir visuomeniškai aktyvus menininkas, praėjusių metų rugsėjį Pilaitėje įrengęs netradicinį kultūros centrą jūriniame konteineryje „Beepart“.

Būtent jis pirmasis užsimojo suburti Pilaitės bendruomenę ir kultūrinius renginius priartinti prie žmogaus.

„Aš – už kultūros decentralizaciją. Ne todėl, kad būčiau prieš miesto centrą, bet todėl, kad, mano nuomone, kultūra turi skverbtis ir į periferiją. Kiekvienas miesto rajonas turėtų turėti savo kultūros centrą, pasiekiamą pėsčiomis. Jei norime turėti išsilavinusią, kūrybingą visuomenę, visų pirma kultūra turi pasiekti didžiumą žmonių, o jie būtent tokiuose rajonuose ir gyvena“, – įsitikinęs dizaineris ir scenografas.

Kūrybinių dirbtuvių miegamuosiuose rajonuose idėja jis užsikrėtė gyvendamas Šveicarijoje. Ją įgyvendinti truko dvejus metus. Leidimas iš nebenaudojamų jūrinių konteinerių suręstam statiniui išduotas iki 2013 m.

Rūta Klimavičiūtė

Bendrovės VIYP direktorė

Jau beveik 20 metų „Vilnius in your pocket“ padeda miesto svečiams rasti tai, kas jame gražiausia ir įdomiausia. Džiaugiamės, kad po kelių mėnesių į trečią dešimtmetį įžengsime su Šv. Kristoforu, kuris yra ne tik Vilniaus, bet ir keliautojų globėjas. Tikiu, kad su šiuo apdovanojimu būsime dar stipresni nei iki šiol, kad jo įkvėpti paskatinsime dar daugiau savo skaitytojų atkeliauti į Vilnių. Pastarieji metai džiugino ir suteikė vilčių, kad miestas kuo toliau, tuo labiau gyvės. O mes stengsimės neprarasti šmaikštumo ir objektyvumo, kurie yra vieni iš skiriamųjų visų „In your pocket“ leidinių bruožų. Žiūrime į miestą šiek tiek kitomis – ne vietos gyventojo, o atvykėlio akimis, ir padedame skaitytojams nepasiklysti tarp daugybės pasirinkimų ir išsirinkti tai, ko jie ieško. Džiaugiamės sulaukiantys vis daugiau pranešimų apie naujus renginius, beatsirandančias naujas įdomias vietas – kiekvienas apie tai pranešantis skambutis ar laiškas leidžia jausti, kad miestas gyvas ir jame nestinga iniciatyvių žmonių, nebijančių pradėti kurti ką nors naujo ir įdomaus, nors tai reikalauja didžiulių pastangų ir atsidavimo.

Šv. Kristoforo globa

* Šv. Kristoforo apdovanojimai, patvirtinus Vilniaus mero potvarkį, buvo įsteigti 1998 m. Iš pradžių jie buvo teikiami nusipelniusiems Lietuvos kino ir teatro žmonėms.

* Nuo 2004 m., pakoregavus apdovanojimo teikimo įstatus, statulėlės kasmet teikiamos Vilniui nusipelniusiems žmonėms meno, mokslo, medicinos, verslo, kultūros, sporto srityse. Taip pat už bendruomenės telkimą ir paramą. Apdovanojimai teikiami ne daugiau nei 10 žmonių.

* Ceremonija paprastai vyksta miesto Rotušėje.

* Prieš Kalėdas labiausiai pasižymėję vilniečiai buvo pagerbti jau keturioliktą kartą.

* Šv. Kristoforo statulėle 2011 m apdovanoti:

Pavelas Adamovičius, Gdansko miesto meras, – už Vilniaus miesto garsinimą;

profesorius Saulius Klimašauskas, biochemikas, – už nuopelnus mokslui;

Kristina Sabaliauskaitė, meno istorikė, žurnalistė, rašytoja, – už Vilniaus atspindžius literatūroje;

Andrius Mamontovas, muzikantas, prodiuseris, aktorius, visuomenininkas, – už bendruomenės telkimą;

Benediktas Vanagas, profesionalus lenktynininkas, renginių organizatorius, – už nuopelnus sportui;

profesorius Audrius Aidietis, medikas kardiologas, – už nuopelnus medicinai

Petras Repšys, grafikas, monumentalistas, medalių kūrėjas, – už Vilnių vaizduojamajame mene;

Elvyra Kučinskaitė, „Bendrakeleivių“ centro vadovė ir sielovadininkė, – už pagalbą Vilniaus šeimoms;

Andrius Ciplijauskas, iniciatyvus ir visuomeniškai aktyvus menininkas, – už iniciatyvas ir kūrybiškumą;

uždaroji akcinė bendrovė VIYP (už leidinį „Vilnius in your pocket“ – red. past.) – už turizmo verslo plėtrą.