Tavo krantas: Ritos Vinciūnienės kūrinys „Garšvos"

Tik dabar supratau, kad išrovus vieną gysločio kupstelį, dalis šaknelių lieka žemėje ir iš jų išauga jau visas glėbelis kupstelių. Vadinasi, mano kova su vejoje besisėjančiais gysločių kupsteliais beviltiška. Absoliučiai. Tai jau ir pasiduosiu. Kas belieka?

Bet girdžiu: pradėjus valgyti garšvų lapus, jos savaime išnyksta iš patvorių. Tiesiog pajunti, kad jų nebėra, nes jos savo ruožtu pajunta, kad yra kramtomos žmogaus. O tai joms nepatinka, - tikina mane sodo kaimynė. Ji džiūgauja: nei ravėti, nei draskyti, nei pavasarį, nei vasaros vidury, nei įkyriai pilko garšvų žydėjimo, nei vaikystės vargų kvapo jose, tose garšvose, užsilikusio po šiai dienai. Labai nuoširdžiai įtikinėja mane kaimynė.

Aha, manau sau, tai gal ir gysločius reikia imti kramsnoti,a? Savaime išnyks. Tik juste pajusiu, kokia švari, švelni, jauki svidrės ir raudonojo ereičyno kiliminė danga. Glosto basos kojos pėdą, glosto ir rankas, pavargusias nuo kovos su pienėmis (jas juk jau valgau...) beigi visokiomis kitokiomis sidabro žolėmis, kurios tinka maistui. Dar gydymui tinka. Bet tik ne vejai ir basų kojų pėdoms... O juk ir pensininko piniginei lengviau, ar ne taip? Lengviau atsidus ir ji juk?

Dabar visa tai perkelkim į žmonių erdvę. Proga puiki – tremčių pradžios septyniasdešimtmetis. Vežė šeimomis, vežė po vieną, vežė vaikus, senelius lygiai kaip suaugusius. Bet neišnykom. Priešingai – išlikom dar tvirtesni. O štai dvidešimtojo amžiaus pradžioje pradėjo mus valgyti. Tie patys – mūsiškiai. Vardan valdžios ir milijonų. Valgo, žiaumoja, čepsi – skanu ir sveika. Ir mes pradėjom nykti. Į užsienius ir į Lopetinsko parapijas. Nykstam, išvykstam, gulam į žemelę, badaujam ir – tylim. Dega žemaičių durpynai? Kas man? Belgija net metus gyveno be vyriausybės, bet jie nenyksta juk, ane? Graikai triukšmauja, streikuoja, daužo stiklus ir automobilius, degina, svilina, verčia valdžią po valdžios, o mes? Atsidustam ir tylim.
Tylėti juk mes mokam, ane? Kaip tos garšvos iš vaikystės patvorių.

Būkim garšvos. Žydėkim pilkai. Kol kažkas mus suvalgys. Kas belieka?


Šiame straipsnyje: tavokrantas(santaka)Santaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vilniuje skautai švenčia Jurgines
    Vilniuje skautai švenčia Jurgines

    Šeštadienį eitynėmis sostinės Gedimino prospektu Lietuvos skautai paskelbė vasaros sezono atidarymą. Tradiciniu tapęs ir kasmet skirtinguose Lietuvos miestuose vykstantis renginys šįmet vyksta Vilniuje. ...

  • Mirė kultūrologas P. Kimbrys
    Mirė kultūrologas P. Kimbrys

    Šeštadienio naktį mirė vertėjas, kultūrologas, pirmasis žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius Petras Kimbrys. ...

  • Skirtingos kartos, tapybos trauka ta pati
    Skirtingos kartos, tapybos trauka ta pati

    Povaizdis – tai kurį laiką akyse išliekantis regėto daikto antrinis vaizdas. Arba per vaizdą iš apačios persišviečiantis kitas vaizdas. Arba dialogo metu susiformuojantis povaizdis vystomos temos atžvilgiu. Kiekvieno dialogo d...

  • Kitame tilto gale – džiazuojantis tarpukario Kaunas
    Kitame tilto gale – džiazuojantis tarpukario Kaunas

    A. ir P.Galaunių namai vėl atvėrė duris tarpukario gerbėjams. Čia veikianti paroda "Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose" dėl renovacijos kurį laiką buvo uždaryta. Atsinaujinę tarpukario dvasia alsuojantys namai kviečia pr...

    1
  • Parodoje – amžinasis esamasis laikas
    Parodoje – amžinasis esamasis laikas

    Senieji hermeneutikos meistrai teigdavo, kad skaityti rimtą tekstą būtina dviem etapais. Pirmą kartą skaitytojas suvokia tekstą estetiškai, tada mes kažką jusliškai pamatome ir suprantame, o antrojo skaitymo metu – jau interpretuoja...

    2
  • Šimtmečio asmenybių mozaika: visuomeniški mokslininkai
    Šimtmečio asmenybių mozaika: visuomeniški mokslininkai

    "Santaka" tęsia pažintį su Lietuvos valstybės kūrėjais, gamtos, technikos, ekonomikos mokslų ir verslo pirmeiviais, šiose veiklos srityse Kaunui labiausiai nusipelniusius žmones, pristatomus Kauno apskrities viešosios biblioteko...

  • Likimas parinko gyventi Lietuvoje
    Likimas parinko gyventi Lietuvoje

    Kažin ar esame padoriai laimingi gyvendami istorinio virsmo laikmečiu? Man atrodo, kad tas virsmas vis dar tęsiasi, neduokdie, jei įstrigtume ilgam. ...

    2
  • Mirė poetas, prozininkas, vertėjas M. Karčiauskas
    Mirė poetas, prozininkas, vertėjas M. Karčiauskas

    Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad eidamas 80-uosius netus balandžio 20-ąją mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas ir vertėjas Mykolas Karčiauskas. ...

  • Islandų paauglys autistas pastatė iš „Lego“ kaladėlių 8 m ilgio „Titaniko“ modelį
    Islandų paauglys autistas pastatė iš „Lego“ kaladėlių 8 m ilgio „Titaniko“ modelį

    Vienas islandų paauglys autistas iš 56 tūkst. „Lego“ kaladėlių pastatė 8 m ilgio legendinio laivo „Titanikas“ (Titanic) modelį, kuris nuo šiol bus demonstruojamas viename JAV muziejuje. ...

  • Vokietijoje teatrui leista kviesti žiūrovus ateiti į spektaklį pasipuošus svastika
    Vokietijoje teatrui leista kviesti žiūrovus ateiti į spektaklį pasipuošus svastika

    Vokietijos prokurorai trečiadienį leido rodyti satyrinį spektaklį, pavadintą pagal nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio politinį manifestą „Mein Kampf“ (Mano kova), kurio žiūrovams žadamas nemokamas įėjimas, jei jie ateis vilkėdami drab...

Daugiau straipsnių