Tavo krantas: Linvydo Krivicko eilės

Su ja ir be jos
(dviems balsams)

Klausykite visi, čia susirinkusieji,
Manau, kad jums bus įdomu
Pasiklausyti,
Kad ir negeros,
Kokios mintys, į galvą mano
Gūdžiom naktim sulysti linksta!

Pirmas stulpelis yra geras.

Nuo tos savaitės ar dienos,
Kai ji mane paliko —
Kai iškeliavo
Į platųjį pasaulį laiko,
Kuris sustot turėjo.

Čia dar nereikia taško.

Laiko,
Kuris sustoti man turėjo,
Bet aš jaučiuos įskaudintas:
Kvaila, naivi!

Kuomet vienatvė,
Vis baisesnė
Artinas,
Ir ankstų rytą aš atsiverčiu.

Toliau tai skamba negražiai.
Geriau „skubu“, nes kai „turiu“ —
Tai skamba lyg tave kas tai prievartautų.
Bet kitoje eilutėje paaiškinki kodėl.

Tačiau visų geriausiai
Aš jaučiuosi,
Kai pikdžiugą įžiebti jai galiu,
Nors lyg ir tikinti,
Bet manimi pasinaudojo!

Ir laikui bėgant aš susivaldau,
Gal aš prisiminimu būsiu amžinai.
Jei ji kada bus baimės apsupta,
Žinodamas tai — aš noriu baigti.

Visai neblogai,
bet iš kūrinio matosi, kad autorius
Nebejaučia šiltų jausmų čia.
Paklausykite:
Tačiau visų geriausiai
Aš jaučiuosi,
Kai pikdžiugą įžiebti aš galiu!

Pyksta, mano,
Kad juo pasinaudojo!
Džiaugiasi?
Tai — vienintelė jo paguoda.
Paklausykite:

Ir laikui bėgant aš susivaldau,
Jei ji kada bus baimės apsupta,
Žinodamas tai — aš noriu baigti.

Šis autorius nepajautė gražių jausmų.
Juk gražūs jausmai negali gimdyti neapykantos,
Tačiau neaišku kokiu prisiminimu autorius
Čia pasilieka — geru ar blogu?
Labiau tikėtina, kad nori likti blogu.

Ne, daugiau aš — niekada!
2006-2011


Šiame straipsnyje: tavokrantas(santaka)Santaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių