Tarptautiniai meistriškumo kursai antrąsyk sujungė Klaipėdą su Bostonu

Šiąvasar dešimt dienų Klaipėdos universiteto Menų fakultete vyko neeilinis renginys, antri metai tapęs tikru įvykiu ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Lietuvai.

 Tai tarptautiniai smuiko bei kamerinių ansamblių meistriškumo kursai – konkursas „Klaipėda – Bostonas“.

Baigėsi koncertais

Meistriškumo pamokas vedė 4 lektoriai: legendinio smuikininko Davido Oistrakho mokiniai – iš Lietuvos kilusi smuikininkė Dana Pomerancaitė-Mazurkevich (Bostonas, JAV) ir Yuri Mazurkevichius (Bostonas, JAV), taip pat iš Indonezijos kilusi smuikininkė ir pianistė, paskutinė vieno žymiausių pasaulio smuikininkų litvako Jascha’os Heifetzo koncertmeisterė, dirbusi su juo net 17 metų, o taip pat mokinė bei knygos apie jį autorė Ayke Agus (Los Andželas, JAV), ir šių kursų sumanytojas, jų siela smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris.

Kursuose dalyvavo 16 smuikininkų žibančiomis iš smalsumo bei žingeidumo akimis ir atviromis muzikiniam dialogui sielomis. Jie atvyko iš Lietuvos, Latvijos, Austrijos ir JAV. Dalyviai kiekvieną dieną ėjo į pamokas pas skirtingus profesorius, taip pat galėjo stebėti kolegų pamokas. Vyko ir konkursas, kurio nugalėtojai konkurso privalomuosius kūrinius viešame koncerte atliko su Klaipėdos kameriniu orkestru.

Be muzikavimo, kursų dalyviai turėjo galimybę pabendrauti ir neformalioje aplinkoje – labiau pažinti vieni kitus, lektorius ir nuostabią Lietuvos gamtą išvykoje į Nidą. Nuostabi dr. A.Agus dovana kursų dalyviams buvo jos atvežtas, tik vienąkart Lietuvoje rodytas neįkainojamos vertės filmas „Jascha Heifetz: God’s Fiddler“. Kursų pabaigą vainikavo baigiamasis koncertas, kuriame šiemet grojo beveik visi dalyviai, ir konkurso laureatų koncertas, kuriame su Klaipėdos kameriniu orkestru pasirodė ne tik patys talentingiausi kursų lankytojai, bet ir M.Švėgžda von Bekkeris, atlikęs savo kūrybos kūrinį „Luminaris pulsus“, dedikuotą D.Pomerancaitei-Mazurkevich, bei – kartu su A.Agus – keletą J.Heifetzo transkripcijų iš George’o Gershwino operos „Porgis ir Besė“. Šis duetas kūrybinį bendradarbiavimą pratęsė XV tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncerte Palangos grafų Tiškevičių rūmuose ir Vilniaus Kristupo vasaros festivalyje.

Įdomu ir naudinga

Pradėjau lankyti kursus, tiesą sakant, su ašaromis. Iš nervų. Baigiau – su ašaromis. Nes baigėsi...

Ne tik neįkainojamos vertės žinios čia svarbiausia. Neįmanoma aprašyti tų dvasinio bendravimo potyrių ir ryšių, įspūdžių, kai galbūt pirmą ir paskutinį kartą groji su žmogumi, kuris šitiek metų grojo su pačiu J.Heifetzu; kai nuolat iš pirmų lūpų girdi tikras istorijas, kurių niekur kitur neišgirstum. Jau nekalbant apie naujas įdomias pažintis, kurios praturtina kiekvieno iš mūsų gyvenimus ir sielas. Šie kursai ypatingi savo atmosfera.

 „Nors buvau dar nespėjusi atsigauti po sunkių mokslo metų ir kursų pradžiai entuziazmo trūko, mano nuomonė greitai pasikeitė ir viskas įgavo pagreitį. Kiekvieną dieną, savaitę su mumis dirbę profesoriai iš JAV ir Lietuvos davė daug vertingų patarimų, dėmesio buvo skirta ir mūsų kultūrinėms žinioms turtinti. Baigiamajame dalyvių koncerte mūsų prašymu beveik visiems akompanavo dr. A.Agus – tai buvo labai įdomu bei naudinga“, – teigė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė Teresė Pletkutė. – Ši kursų savaitė buvo be galo naudinga ne vien meistriškumo lygio augimui grojant solo, duetu, bet ir dėl pažinties su profesoriais bei kitais dalyviais. Todėl siūlau kitą kartą prisijungti ir kitiems smuikininkams, siejantiems savo gyvenimą su muzika ir norintiems įgyti patirties.“

Eglė Urbonavičiūtė, studijuojanti Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete Austrijoje pas prof. Christianą Altenburgerį, apie šiuos tarptautinius meistriškumo kursus sužinojo dar pernai. Tuomet ji ėjo klausytis profesorių Mazurkevichių bei M.Švėgždos von Bekkerio vedamų pamokų. „Jie mane labai sudomino, tad nutariau kitais metais dalyvauti kaip aktyvi dalyvė, – pasakojo Eglė. – Štai jau praėjo tos kelios savaitės, įgijau nepamirštamų žinių, naujų potyrių, emocijų, susipažinau su talentingais žmonėmis, atsirado daug naujų pažinčių. Neišdildomą įspūdį padarė ne tik profesionalios pamokos, dėstytojų pastabos, bet ir jų šiltas bendravimas, rūpestis. Tikrai neabejoju, jog sugrįšiu čia ir kitąmet.“

Nuostabi patirtis

Dr. A.Agus tvirtino, kad jai – didžiulė garbė atvežti J.Heifetzo dvasią ir jo mokymus į Lietuvą, jo tėvynę.

„Mano tikslas šiuose kursuose buvo pasidalyti su jų dalyviais savo žiniomis apie tai, kokius svarbius dalykus jie turėtų pasakyti, paaiškinti savo akompaniatoriams, ko iš jų prašyti ir tikėtis. Žinoma, kad galėtų paaiškinti, ko nori, solistas pirmiausia privalo pats būti susipažinęs su akompanimento partija ir puikiai ją žinoti. J.Heifetzas, be kita ko, buvo ir pianistas – virtuozas, to daugelis žmonių nežino. Akompanuodama jam kasdien po 5 valandas visus tuos 15 mūsų bendro darbo metų, aš buvau išmokyta, kad privalau žinoti, kaip akompanuoti fortepijonu koncertuose. Nes tai yra visai atskiras menas. Nes tuomet fortepijonas turi skambėti kaip orkestras. Akompaniatorius turi žinoti, kaip tai padaryti fortepijonu, ir mėgdžioti kiekvieną atskirą orkestro instrumentą. Akompaniatorius privalo groti taip, kad įkvėptų solistą – dėstė garbioji viešnia iš Los Andželo. – Studentai, kuriems dėsčiau šiuose meistriškumo kursuose, buvo labai imlūs naujai informacijai ir pavyzdžiams, kuriuos rodžiau smuiku ar fortepijonu. Ir jie daug išmoko. Finalinis koncertas parodė, kad kiekvienas dalyvis nuo kursų pradžios nuėjo ilgą kelią. Kiekvienas padarė milžinišką pažangą. Man tai buvo nuostabi patirtis.“