Tapyba salsos ritmu

Erdvioje šokių salėje galima ne tik šokti, bet ir rengti meno parodas. Tuo įsitikino atėjusieji į klaipėdietės poetės ir dailininkės Daivos Molytės-Lukauskienės tapybos vernisažą uostamiesčio šokių ir laisvalaikio centre „Stilius“.

Renginyje spalvos, judesio, žodžio ir muzikos skambėjimas susiliejo į bendrą visumą.

Pasak menotyrininko Igno Kazakevičiaus, pristačiusio parodą, dailininkė savo tapybos kūriniuose pirmenybę teikia ritmui - dangaus, vandens, smėlio lapijos horizontalėms ir toms medžių vertikalėms, prie kurių kartais glaudžiamės žvelgdami į kūrybos akivarus. Daiva sakytumei meta spalvos akmenį į vandenį ir stebi, kaip ritasi, mirguliuodamos kartojasi tonų ir formų bangelės. Neatsitiktinai paroda pavadinta etiudais. Į paveikslus gali „įžengti“ iš visų pusių, jie atviri autorės impresijoms ir meno gerbėjų įžvalgoms.

„Ritmas egzistuoja ne tik Daivos tapyboje, bet ir eilėraščiuose. Jos kūryboje ryškūs gamtos ir erdvės pojūčio motyvai“, - pastebėjo rašytojas Rimantas Černiauskas.

„Idėjų ieškau čia pat, pamaryje, ar vaikštinėdama pajūrio takais ir miškais. Stebėdama ir analizuodama aplinką. Tapau tai, ką matau, ką jaučiu“, - kalbėjo autorė susirinkusiems į parodos atidarymą. Kūrybinių sumanymų nestokojanti menininkė perskaitė keletą eilėraščių iš būsimosios poezijos knygos.


Šiame straipsnyje: tapyba

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių