Ta beprotiška, beprotiška, beprotiška „Eurovizija“ (I dalis)

Kitą savaitę Norvegijos sostinėje Osle įvyksiančio 55-ojo „Eurovizijos“ dainų konkurso įspūdinga istorija kupina įdomių statistinių duomenų ir kuriozų.

Pavyzdys – Sanremo festivalis

„Eurovizijos“ dainų konkursas yra didžiausias pasaulyje nesportinis tiesioginis televizijos renginys, kasmet pritraukiantis prie televizorių dešimtis milijonų žiūrovų daug kur ne tik Europos, bet ir kituose žemynuose. Planuojama, kad šiemet tiesioginę konkurso transliaciją stebės nuo 120 iki 150 milijonų žiūrovų. 

„Eurovizijos“ dainų konkursą organizuoja 1950-aisiais įsteigta Europos transliuotojų sąjunga (European Broadcasting Union – EBU), šiuo metu vienijanti 86 transliuotojus 56 valstybėse. Tai didžiausia, įtakingiausia ir aktyviausia pasaulyje elektroninių žiniasklaidos priemonių organizacija. Vienintelis EBU narys iš Lietuvos yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 

Paneuropinio dainų konkurso idėja gimė 1955 metais, kai per vieną pirmųjų EBU susitikimų Monake tuometinis organizacijos vadovas Marcelis Bezenconas pasidalino su kolegomis savo pamąstymais organizuoti televizijos renginį, kuris suvienytų visą žemyną. Nuspręsta surengti europietišką muzikinį konkursą, maždaug tokio pat stiliaus festivalį, koks jau daugelį metų vyksta Italijos Sanremo mieste. 

Dvi dainos kiekvienai valstybei

Pirmasis „Eurovizijos“ dainų konkursas, 1956 metų gegužės 24 dieną įvykęs pietų Šveicarijos Lugano mieste, tapo vieninteliu, kuriame kiekvieną dalyvaujančią valstybę atstovavo ne viena, bet dvi dainos. Pirmajame konkurse dalyvavo tik septynios šalys. Laimėjo Šveicarijai atstovaujanti dainininkė Lys Assia ir jos prancūziškai atlikta daina „Refrain“. 

Pirmasis konkursas tapo vieninteliu, kur kiekvienos šalies komisijos nariai galėjo balsuoti už savo šalies atlikėjus ir dainas. Jau 1957-aisiais ši taisyklė panaikinta, įvedant nuostatą, kad balsuoti galima už visus kitus, tik ne už save. 

1958 metais įvesta taisyklė, kad kūrinio trukmė neturi būti ilgesnė nei trys minutės. Šešiais apribotas ir dalyvių ant scenos skaičius. 

Nesutiko rengti konkurso

Nuo antrojo konkurso galioja taisyklė, kad laimėjusiai valstybei pasiūloma kitąmet organizuoti „Euroviziją“. Ne visuomet laimėjusioji sutikdavo tą daryti. Dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, 1971 metais laimėjusi minivalstybė Monakas atsisakė organizuoti konkursą kitąmet, nes tiesiog tam neturėjo pakankamai didelės salės. 1980-aisiais Izraelis atsisakė finansuoti konkurso organizavimą antrą kartą iš eilės jį laimėjęs. 

Dėl tokių pačių finansinių priežasčių Liuksemburgas atsisakė organizuoti savo teritorijoje antrą iš eilės konkursą 1974-aisiais. Ir... vėliau pasigailėjo. Nes tų metų „Eurovizijoje“, kurią sutiko organizuoti britai Braitono mieste, įėjo į istoriją - joje triumfavo garsiausia visų laikų konkurso grupė ABBA. 

Daugiausiai kartų – net septynis – konkursą laimėjo Airijos atstovai. Visus septynis kartus ši šalis  organizuodavo „Eurovizijas“. Per dešimt metų nuo 1987-ųjų iki 1996-ųjų Airija net penkis kartus laimėjo konkursą, iš jų triskart – iš eilės. Konkursai Airijoje vyko 1971, 1981, 1988, 1993, 1994, 1995 ir 1997 metais. Po penkis kartus konkursą yra laimėjusi Prancūzija, Liuksemburgas ir Didžioji Britanija, po keturis kartus – Švedija ir Nyderlandai.  

Keturiskart gavo „nulį balų“

Šiemet konkursą organizuojanti Norvegija „Eurovizijoje“ dalyvauja beveik kasmet nuo 1960 metų. Konkursą ji yra laimėjusi tris kartus. Pirmą kartą tai atsitiko 1985-aisiais, tai yra praėjus ketvirčiui amžiaus nuo dalyvavimo konkurse pradžios. Tais metais norvegų grupės „Bobbysocks“ daina „La det swinge“ surinko daugiausiai simpatijų visame žemyne. 1995 metais „Eurovizijoje“ triumfavo Norvegijos grupės „Secret Garden“ kūrinys „Nocturne“. Beje, po šios pergalės konkurso organizatoriai šiek tiek pakoregavo taisykles, nustatydami, kad bent du trečdalius kūrinio laiko turi skambėti daina, o ne vien melodija. Mat „Nocturne“ buvo praktiškai melodija – tik paskutines 40 kūrinio sekundžių atlikėja sudainavo kelis sakinius. 

Beje, Norvegija buvo rekordininkė pagal dainas, konkurse negavusias nei vieno taško. Keturis kartus – 1963, 1978, 1981 ir 1997 metais norvegų atlikėjai gavo „nulį balų“. Taigi, Lietuvos pirmasis pasirodymas „Eurovizijoje“ - 1994 metais Dubline Ovidijaus Vyšniausko atlikta daina „Lopšinė mylimai“, surinkusi „nulį taškų“, nėra joks išskirtinis įvykis. Norvegams taip „vyšniauskiškai“ nepasisekė keturiskart daugiau. Be to, Norvegija dar šešis kartus užėmė paskutinę vietą konkurse, surinkdama mažiausiai balsų iš visų dalyvių. 

Lietuva, delegavusi grupę „InCulto“ su daina „Eastern European Funk“, šiemet „Eurovizijoje“ dalyvauja vienuoliktą kartą. Per tą laiką dukart lietuviai liko paskutiniai. Aukščiausias Lietuvos atstovų pasiekimas – 2006-aisiais grupės „LT United“ dainos „We Are The Winners“ užimta šeštoji vieta. 

Kaitaliojo taisykles dėl dainų kalbos

Dėl kalbos, kuria turi būti atliekamos dainos, „Eurovizija“ kelis kartus keitė taisykles. Iš pradžių buvo lyg ir savaime suprantama, kad kiekvienas dalyvis turi dainuoti savo gimtąja kalba. Tačiau po to, kai 1965-aisiais švedų dainininkai savo kūrinį atliko angliškai, nuspręsta į taisykles įrašyti, kad privalu dainuoti gimtąja kalba. Ši taisyklė buvo trumpam panaikinta 1973 metais, kas leido kitąmet grupei ABBA laimėti konkurse su angliška daina „Waterloo“. Taisyklė vėl sugrąžinta 1977-aisiais ir vėl panaikinta 1999-aisiais. Šiuo metu reikalavimas dainuoti savo kalba negalioja. 

Konkurso istorijoje yra buvę, kad dainuota ir išgalvotomis kalbomis arba nacionalinėmis tarmėmis. Pavyzdžiui, 1999 metais Jeruzalėje lietuvių dainininkė Aistė Smilgevičiūtė dainą „Strazdas“ atliko žemaitiškai.  

Ilgą laiką balsuodavo tik kiekvienos valstybės paskirtos komisijos. Tačiau 1997 metais kelios valstybės išbandė televizijos žiūrovų balsavimą. Bandymas buvo sėkmingas ir jau kitąmet praktiškai visos šalys pasiūlė savo žiūrovams balsuoti telefonu už labiausiai patikusią dainą. Šiais laikais be balsavimo telefonu ar trumposiomis žinutėmis jau nebeįsivaizduojama nei viena „Eurovizija“. Tiesa, prieš porą metų sugrąžintas ir nacionalinių žiuri balsavimas, tačiau jo rezultatai sudaro pusę viso atitinkamos valstybės išdalijamo balų skaičiaus. 

2004 metais „Eurovizijos“ dainų konkurso formatas papildytas pusfinaliu, rengiamu prieš kelias dienas iki finalo. 2008-aisiais pirmą kartą surengti du pusfinaliai. Juose dalyvauja visos šalys, išskyrus vadinamąjį didįjį ketvertą, labiausiai prisidedantį prie EBU finansavimo – Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija ir Vokietija, taip pat valstybė – tų metų konkurso organizatorė. Šios penkios šalys iškart dalyvauja finale.
Modernų renginį pradeda XVII amžiaus melodija

Įžymioji melodija, kuria prasideda ir baigiasi „Eurovizijos“ dainų konkurso transliacijos, yra „pasiskolinta“ iš XVII amžiaus pabaigos barokinio prancūzų kompozitoriaus Marco Antoine'o Charpentier iškilmingo karūnavimui skirto kūrinio „Te Deum“. 

Patį žodį „Eurovizija“ sugalvojo britų žurnalistas George'as Campey. Jis pirmasis panaudojo šį žodį 1951 metais britų laikraštyje „London Evening Standart“ aprašydamas tik ką įsteigtą Europos transliuotojų sąjungą. Nuo 6-ojo dešimtmečio vidurio žodis „Eurovizija“ pradėtas oficialiai naudoti, apibūdinant šią sąjungą bei jos organizuojamus renginius, tarp jų ir dainų konkursą. 

1969 metais atsitiko beprecedentis atvejis – daugiausiai balų konkurse surinko net keturios valstybės. Tai Prancūzija, Olandija, Ispanija ir Didžioji Britanija. Taisyklėse nebuvo numatyta išeitis iš tokios situacijos, todėl visos keturios valstybės buvo paskelbtos nugalėtojomis, o kitų metų konkurso šeimininkė paaiškėjo ištraukus burtus. Ja tapo Olandija. Dabar taisyklėse jau detaliai surašyta, ką reikia daryti, jeigu kelios valstybės surenka vienodą balsų skaičių. 

Jauniausiai nugalėtojai buvo 13 metų

Jauniausia visų laikų „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo belgė Sandra Kim, užėmusi pirmąją vietą 1986 metų konkurse. Tais metais jai tebuvo 13. Šis rekordas niekada nebus sumuštas, kadangi netrukus po to į taisykles įrašytas griežtas punktas, kad „Eurovizijoje“ negali dalyvauti jaunesni nei 16 metų atlikėjai. Dabar jau yra rengiamos ir vaikų „Eurovizijos“. 

Mažiausias miestas, kuriame surengtas konkursas, buvo pačiame Airijos pietvakariniame pakraštyje esantis Milstrytas, kuriame gyvena mažiau nei 2 tūkstančių žmonių. Šiame miestelyje pastatytame nemenkame visai apylinkei skirtame pramogų centre konkursas įvyko 1993-aisiais. 

Didžiausia arena, kurioje vyko „Eurovizija“, buvo 38 tūkstančius žiūrovų talpinantis uždaras „Parken“ stadionas Kopenhagoje. Šiame stadione konkursas įvyko 2001 metais. Vėliau pripažinta, kad tokiose didžiulėse arenose netikslinga rengti „Eurovizijos“, nes nemažai žiūrovų skundėsi buvę per toli nuo scenos ir ničnieko nematę. 

Šiemet konkursas vyks pernai kapitaliai atnaujintoje „Telenor“ arenoje šalia Oslo. Į tris koncertus ir jų generalines repeticijas yra parduota beveik 90 tūkstančių bilietų.

Bus daugiau.


Šiame straipsnyje: Eurovizija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių