Svarbiausius šalies istorijai įvykius moksleiviai išvys filme

Nuo vasario 13 d. „Mokausi iš kino“ ekranuose pradedamas rodyti naujausias dokumentinis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Pasak filmo režisierės, tai istorija apie mažą šalį, ypatingą jos laikotarpį ir žmones, kurie, nepaisant pavojaus, iškovojo Nepriklausomybę su šypsena veide ir daina lūpose. Pagrindiniai jo veikėjai – „Anties“ muzikantai „perestroikos“ ir Sąjūdžio įvykių kontekste, skelbiama pranešime spaudai.

Vilniaus, Kauno bei Panevėžio moksleiviai filmą galės pamatyti gimtųjų miestų kino teatruose, o regionų mokyklos raginamos pasikviesti „Kino busą“, kuris filmo peržiūras organizuos atokesnėse šalies vietovėse. Artėjant Vasario 16–ajai filmą itin rekomenduojama užsisakyti istorijos bei pilietinio ugdymo pamokoms iliustruoti.

„Moksleiviams šis filmas suteikia galimybę ne tik susipažinti su tam tikrais šalies istorijai svarbiais įvykiais, bet ir emociškai pajusti to laikotarpio atmosferą. Emocija labiau veikia nei sausas istorinis faktas. Ji labiau padeda įsiminti, suprasti, tarkime, kaip svarbu tuo metu buvo matyti Lietuvos vėliavą, kaip vienijo ir iki ašarų šalies gyventojus jaudino bendrai giedamas Lietuvos himnas, pamatyti, kaip viskas prasidėjo tarsi nuo nieko ir kuria linkme pasisuko.

Tai buvo nepaprastai nuostabus laikotarpis mūsų šaliai, manau, kad jį pamatyti ir išgyventi, pabandyti suprasti vaikams būtų vertinga“, – kalbėjo filmo kūrėja G. Žickytė.

Pasak kino režisierės, pradėjusi kurti dokumentinį filmą ji pastebėjo, kad     roko grupės „Antis“ istorija sutampa su šalies Nepriklausomybės istoriją, todėl filmui ji pasirinko „Anties“ dramaturginę liniją.

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ koncentruojamasi į pokštą, prasidėjusį 1984 m. sovietinės stagnacijos metu. Tuo metu naujametinio jaunųjų architektų karnavalo metu Kaune juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Ji išsiskyrė stilizuotais pasirodymais, įspūdingu grimu, kandžiais ir aštrias tekstais.

Filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ panaudoti nematyti kadrai iš asmeninių archyvų, pateikiami tų laikų įvykių liudininkų komentarai, taip pat galima išvysti muzikinių intarpų iš roko maršų, skandalingo „Anties“ pasirodymo Sovietų Sąjungos centrinės televizijos tiesioginiame eteryje, kitų grupės koncertų.

Pasak Audriaus Siaurusevičiaus, projekto „Mokausi iš kino“ informacinio partnerio – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos – generalinio direktoriaus, filme minimi šalies istorijai svarbūs įvykiai, kuriuos svarbu prisiminti ir dar kartą įvertinti artėjančios Vasario 16-osios proga.

„Devintojo dešimtmečio pabaigos įvykiai vis labiau tolsta: moksleiviai jų patys neišgyveno, apie juos skaitė tik knygose arba girdėjo iš savo pedagogų. Būtina parodyti jiems, koks svarbus šis laikotarpis buvo Lietuvos istorijai ir kuo tuo metu gyveno mūsų tauta“, – sakė A. Siaurusevičius.

Nuo vasario 13 d. „Mokausi iš kino“ ekranuose pradedamas rodyti naujausias dokumentinis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Pasak filmo režisierės, tai istorija apie mažą šalį, ypatingą jos laikotarpį ir žmones, kurie, nepaisant pavojaus, iškovojo Nepriklausomybę su šypsena veide ir daina lūpose. Pagrindiniai jo veikėjai – „Anties“ muzikantai „perestroikos“ ir Sąjūdžio įvykių kontekste, skelbiama pranešime spaudai.

Vilniaus, Kauno bei Panevėžio moksleiviai filmą galės pamatyti gimtųjų miestų kino teatruose, o regionų mokyklos raginamos pasikviesti „Kino busą“, kuris filmo peržiūras organizuos atokesnėse šalies vietovėse. Artėjant Vasario 16–ajai filmą itin rekomenduojama užsisakyti istorijos bei pilietinio ugdymo pamokoms iliustruoti.

„Moksleiviams šis filmas suteikia galimybę ne tik susipažinti su tam tikrais šalies istorijai svarbiais įvykiais, bet ir emociškai pajusti to laikotarpio atmosferą. Emocija labiau veikia nei sausas istorinis faktas. Ji labiau padeda įsiminti, suprasti, tarkime, kaip svarbu tuo metu buvo matyti Lietuvos vėliavą, kaip vienijo ir iki ašarų šalies gyventojus jaudino bendrai giedamas Lietuvos himnas, pamatyti, kaip viskas prasidėjo tarsi nuo nieko ir kuria linkme pasisuko.

Tai buvo nepaprastai nuostabus laikotarpis mūsų šaliai, manau, kad jį pamatyti ir išgyventi, pabandyti suprasti vaikams būtų vertinga“, – kalbėjo filmo kūrėja G. Žickytė.

Pasak kino režisierės, pradėjusi kurti dokumentinį filmą ji pastebėjo, kad     roko grupės „Antis“ istorija sutampa su šalies Nepriklausomybės istoriją, todėl filmui ji pasirinko „Anties“ dramaturginę liniją.

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ koncentruojamasi į pokštą, prasidėjusį 1984 m. sovietinės stagnacijos metu. Tuo metu naujametinio jaunųjų architektų karnavalo metu Kaune juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Ji išsiskyrė stilizuotais pasirodymais, įspūdingu grimu, kandžiais ir aštrias tekstais.

Filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ panaudoti nematyti kadrai iš asmeninių archyvų, pateikiami tų laikų įvykių liudininkų komentarai, taip pat galima išvysti muzikinių intarpų iš roko maršų, skandalingo „Anties“ pasirodymo Sovietų Sąjungos centrinės televizijos tiesioginiame eteryje, kitų grupės koncertų.

Pasak Audriaus Siaurusevičiaus, projekto „Mokausi iš kino“ informacinio partnerio – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos – generalinio direktoriaus, filme minimi šalies istorijai svarbūs įvykiai, kuriuos svarbu prisiminti ir dar kartą įvertinti artėjančios Vasario 16-osios proga.

„Devintojo dešimtmečio pabaigos įvykiai vis labiau tolsta: moksleiviai jų patys neišgyveno, apie juos skaitė tik knygose arba girdėjo iš savo pedagogų. Būtina parodyti jiems, koks svarbus šis laikotarpis buvo Lietuvos istorijai ir kuo tuo metu gyveno mūsų tauta“, – sakė A. Siaurusevičius.


Šiame straipsnyje: kultūrafilmaskinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių