Svaras: kuo grafitį piešti pavojingiau - tuo įdomiau

Šalia Vilniaus Baltojo tilto esanti riedlenčių aikštelė ketvirtadienį virto grafičio meno kūrėjų erdve. Čia buvo siekta vieno tikslo - paneigti stereotipus.

Žinomų šalies didžėjų grojama muzika, hip-hopo šokių virtuozų pasirodymas ir dešimtys grafičio piešėjų ketvirtadienio popietę itin traukė sostinės gyventojų dėmėsį. Čia buvo siekiama pakeisti neigiamą nuomonę apie populiarų gatvės meną.

Grafitis gali būti naudingas miestui

"Daugelis galvoja, kad grafičio piešėjai yra namų sienas tepliojantys vandalai. Mes norime paneigti šį stereotipą ir įrodyti, kad tai yra meno rūšis, kuri gali būti teigiamu reiškiniu, nes paprasčiausiu aerozolinių dažų balionėliu padaryti darbai gali atnešti naudą Vilniaus miestui", - neabejojo "JCDecaux Lietuva" generalinė direktorė Žaneta Fomova.

"JCDecaux Lietuva" iniciatyvą palaiko ir Vilniaus miesto valdžia.

"Džiugu, kad privatus verslas ėmėsi iniciatyvos, kuri padės paversti Vilnių dar labiau sutvarkytu, gražesniu ir švaresniu. Kai kurie grafičių vandalai sostinei pridaro daug žalos, už kurią sumoka visi vilniečiai. Todėl norėčiau paprašyti jaunųjų menininkų piešti ne bet kur, o specialiai tam skirtose vietose", - kalbėjo sostinės vicemeras Gintautas Babravičius.

Renginyje dalyvavęs ir koncertavęs grupės "G&G Sindikato" narys Gabrielius Liaudanskas - Svaras apie grafitį buvo atviresnis ir neslėpė besigrožiantis tiek grafičiais, tiek tagais. "Tago kultūra taip pat išliks, ji nemirs", - tikino Svaras.

"Kuo grafitį piešti pavojingiau ir sudėtingiau - tuo įdomiau", - šypsodamasis aiškino muzikantas, grafitį laikantis kultūros dalimi.

Geriausi darbai papuoš Vilniaus erdves

17 valandą, prasidėjus renginiui, visiems riedutininkams, dviratininkams bei riedlentininkams buvo įsakyta atsitraukti iš aikštelės. Iškilmingoje renovuoto parko atidaryme juostelę perkirpo Ž.Fomova kartu su sostinės vicemeru G.Babravičiumi.

Vicemeras renginio pasidžiaugė, kad savivaldybė prie parko renovacijos prisidėjo kukliais 15 000 litų ir nuolatiniams parko gyventojams, riedutininkams bei riedlentininkams, palinkėjo turėti mažiau nubrozdintų kelių ir traumų.

Po renovuoto parko atidarymo vieta buvo užleista riedlentininkams, kurie parodė geriausius savo triukus, o grafičio meistrai čiupo į rankas ryškiaspalvius dažus ir išdailino rampas.

Pačių geriausių autorių darbai visą mėnesį bus demonstruojami šimtose Vilniaus vietų - reklamos stenduose ir visuomeninio transporto stotelėse.

Vakarų šalyse grafičiu vadinamas pačiu moderniausiu miesto menu. Margaspalvių raidžių ir vaizdų visuma ant pastatų sienų yra laikoma neatsiejama gatvių kultūros dalimi. Grafičių judėjimas suklestėjo XX amžiaus antroje pusėje JAV. Į Europą šis gatvės menas atkeliavo 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Lietuvoje grafičių piešiniai pasirodė kiek vėliau - apie 90-uosius. Pirmieji gatvės menininkų darbai nepasižymėjo įmantrumu - dažniausiai pasirodydavo įvairūs užrašai anglų kalba.

Praėjus dvidešimčiai metų Lietuvos autorių darbai patobulėjo. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų gatvėse galima pamatyti neįprastų formų ir spalvų meno kūrinių. Kai kurie lietuvių menininkai dalyvauja tarptautinėse grafičių konkursuose ir festivaliuose.

Šalia Vilniaus Baltojo tilto esanti riedlenčių aikštelė ketvirtadienį virto grafičio meno kūrėjų erdve. Čia buvo siekta vieno tikslo - paneigti stereotipus.

Žinomų šalies didžėjų grojama muzika, hip-hopo šokių virtuozų pasirodymas ir dešimtys grafičio piešėjų ketvirtadienio popietę itin traukė sostinės gyventojų dėmėsį. Čia buvo siekiama pakeisti neigiamą nuomonę apie populiarų gatvės meną.

Grafitis gali būti naudingas miestui

"Daugelis galvoja, kad grafičio piešėjai yra namų sienas tepliojantys vandalai. Mes norime paneigti šį stereotipą ir įrodyti, kad tai yra meno rūšis, kuri gali būti teigiamu reiškiniu, nes paprasčiausiu aerozolinių dažų balionėliu padaryti darbai gali atnešti naudą Vilniaus miestui", - neabejojo "JCDecaux Lietuva" generalinė direktorė Žaneta Fomova.

"JCDecaux Lietuva" iniciatyvą palaiko ir Vilniaus miesto valdžia.

"Džiugu, kad privatus verslas ėmėsi iniciatyvos, kuri padės paversti Vilnių dar labiau sutvarkytu, gražesniu ir švaresniu. Kai kurie grafičių vandalai sostinei pridaro daug žalos, už kurią sumoka visi vilniečiai. Todėl norėčiau paprašyti jaunųjų menininkų piešti ne bet kur, o specialiai tam skirtose vietose", - kalbėjo sostinės vicemeras Gintautas Babravičius.

Renginyje dalyvavęs ir koncertavęs grupės "G&G Sindikato" narys Gabrielius Liaudanskas - Svaras apie grafitį buvo atviresnis ir neslėpė besigrožiantis tiek grafičiais, tiek tagais. "Tago kultūra taip pat išliks, ji nemirs", - tikino Svaras.

"Kuo grafitį piešti pavojingiau ir sudėtingiau - tuo įdomiau", - šypsodamasis aiškino muzikantas, grafitį laikantis kultūros dalimi.

Geriausi darbai papuoš Vilniaus erdves

17 valandą, prasidėjus renginiui, visiems riedutininkams, dviratininkams bei riedlentininkams buvo įsakyta atsitraukti iš aikštelės. Iškilmingoje renovuoto parko atidaryme juostelę perkirpo Ž.Fomova kartu su sostinės vicemeru G.Babravičiumi.

Vicemeras renginio pasidžiaugė, kad savivaldybė prie parko renovacijos prisidėjo kukliais 15 000 litų ir nuolatiniams parko gyventojams, riedutininkams bei riedlentininkams, palinkėjo turėti mažiau nubrozdintų kelių ir traumų.

Po renovuoto parko atidarymo vieta buvo užleista riedlentininkams, kurie parodė geriausius savo triukus, o grafičio meistrai čiupo į rankas ryškiaspalvius dažus ir išdailino rampas.

Pačių geriausių autorių darbai visą mėnesį bus demonstruojami šimtose Vilniaus vietų - reklamos stenduose ir visuomeninio transporto stotelėse.

Vakarų šalyse grafičiu vadinamas pačiu moderniausiu miesto menu. Margaspalvių raidžių ir vaizdų visuma ant pastatų sienų yra laikoma neatsiejama gatvių kultūros dalimi. Grafičių judėjimas suklestėjo XX amžiaus antroje pusėje JAV. Į Europą šis gatvės menas atkeliavo 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Lietuvoje grafičių piešiniai pasirodė kiek vėliau - apie 90-uosius. Pirmieji gatvės menininkų darbai nepasižymėjo įmantrumu - dažniausiai pasirodydavo įvairūs užrašai anglų kalba.

Praėjus dvidešimčiai metų Lietuvos autorių darbai patobulėjo. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų gatvėse galima pamatyti neįprastų formų ir spalvų meno kūrinių. Kai kurie lietuvių menininkai dalyvauja tarptautinėse grafičių konkursuose ir festivaliuose.


Šiame straipsnyje: svarasgrafiti

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių