- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Režisierius, atradęs savitą kino kalbą“, – taip jau daugiau nei pusšimtį metų pristatomas italų kino meistras Michelangelo Antonioni. Jo kūryba aktualumo nepraranda iki šiol: kino teoretikai ir kritikai nepaliauja jos nagrinėti, o žiūrovai – žiūrėti. M. Antonioni filmų retrospektyvą rengiantis sostinės „Skalvijos“ kino centras gruodžio 6-13 d. parodys 9 italų kino klasiko juostas. Tai bus pirmas kartas, kai jo kūryba taip išsamiai bus pristatyta Lietuvoje.
Lygiai prieš šimtmetį Italijos mietelyje Ferara gimęs M. Antonioni (1912–2007) save išbandė įvairiuose srityse – nuo ekonomikos ir verslo studijų iki kino kritikos, kol pasuko kino režisieriaus keliu. Jau bebaigdamas 4 dešimtį jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą „Vienos meilės kronika“ (1950), kuris to meto kinematografe išsiskyrė neįprasta kino kalba. Domėjęsis architektūra M. Antonioni tapo savotišku kino architektu, subtiliai kuriančiu filmo atmosferą iš ištuštėjusių erdvių, preciziškų aplinkos kompozicijų; jos perteikė filmo herojų užsisklendimą, neišsipildžiusius lūkesčius, jų vidinę krizę, epochos jauseną.
„Aš protestuoju. Jaučiu, kad mechanizmai, kuriais remiantis statomi šabloniški filmai, dauguma komercinių filmų, yra beprasmiški. Jie netikri. Aš tikiu, kad gyvenimas ir jo realybė turi kitus tempus ir šie nuolat keičiasi: kartais tie tempai orientuoti į veiksmą, kartais jie sulėtėja ir apsnūsta. Kodėl reikia vengti apsnūdusių ritmų ir rodyti tik orientuotus į veiksmą?“ – klausia M. Antonioni, kurio filmai pasižymi lėtesniu ritmu.
Tarptautinį pripažinimą italų kino meistras pelnė po garsiosios trilogijos („Nuotykis“ (1960), „Naktis“ (1961), „Užtemimas“ (1962) pirmojo filmo. Tiesa, ne iš karto. M. Antonioni mūza Monica Vitti, vaidinusi visuose trilogijos filmuose, prisimena, kad „Nuotykio“ peržiūra 1960 m. Kanuose buvo dramatiška – filmas išjuoktas ir nušvilptas. „Tačiau kitą dieną įvyko tai, ko nesitikėjome. Leidžiantis iš viešbučio kambario mums įteikė sąrašą su kino kritikų, žurnalistų, rašytojų parašais po žodžiais: „Vakar festivalyje matėme geriausią filmą savo gyvenime“, – pasakojo aktorė.
Beveik kiekvienas po „Nuotykio“ sekęs M. Antonioni filmas pelnė reikšmingų festivalių įvertinimus, sukėlė ne vieną aštrią diskusiją, mat pasižymėjo įžvalga bei giliais epochos skaudulių pjūviais. M. Antonioni amžininkas Ingmaras Bergmanas, su juo iškeliavęs Anapilin tą pačią 2007-ųjų vasarą, šedevrais pavadino du italų kino klasiko darbus: poros tarpusavio santykių krizę atskleidžiančią „Naktį“ bei „Fotopadidinimą“ (1966).
Abu įvertinti: už pirmąjį M. Antonioni 1961 m. įteiktas „Auksinis lokys” Berlyno filmų festivalyje, už antrąjį – „Auksinė palmės šakelė“ Kanų kino festivalyje 1967 m. Abu bus rodomi M. Antonioni filmų retrospektyvoje „Skalvijoje“ gruodžio 6-13 d. Čia taip pats suksis M. Antonioni juostos: „Draugės“ (1955), „Riksmas“ (1957), „Profesija – reporteris”(1975) bei „Moters identifikacija”(1982).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“99
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...