Šiaudiniai sodai – iš etnologės rankų ir širdies

Visą vasarą uostamiesčio Etnokultūros centre klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės gėrėtis Margaritos Macijauskienės  šiaudinių sodų paroda „O kieno žali sodai“.

Tai bus gausiausia bei subtiliausius etnologės kūrybinius sumanymus atskleisianti paroda. Kartu - lengvas linktelėjimas nutolusiems metams, nuveiktiems darbams parodos autorės jubiliejaus proga.

Klaipėdos etnokultūros centro etnologė, Sendvario pagrindinės mokyklos akomponiatorė bei vaikų folkloro kolektyvo „Pupos“ vadovė, įvairių mieste veikiančių kapelų muzikantė M.Macijauskienė iš šiaudelių verti sodus pradėjo kone prieš du dešimtmečius. Dabar ir kitus moko šio subtilaus liaudies meno paslapčių. Anot jos, simetrijai išlaikyti itin svarbu šiaudelių paruošimas - jie turi būti visi kaip vienas - vienodo ilgio, storio ir spalvos. Jei vasaros pabaigoje pražiopsosi momentą, kai javai įgauna gražiausią auksinę spalvą, teks laukti kitų metų. O jei spėjai tinkamų šiaudelių prisirinkti, kad suvertum didelį ir puošnų sodą, prireiks daugiau nei mėnesio.

„Visi M.Macijauskienės sodai - skirtingi. Jie išpuošti džiovintomis gėlėmis, apgyvendinti paukščiais, mirgantys lino ašaromis ir javų blakstienomis - kiekvienas savitas, kiekvienas vis kitą autorės nuotaiką atspindi”, - pastebėjo jos kolegė etnologė Irena Armonienė.

M.Macijauskienės auksaspalviai kūriniai ne kartą puošė įvairių folklorinių renginių erdves, keliavo po užsienio šalis ir visur kėlė pasigėrėjimą bei sėjo šio meno „užkratą“. Jos įmantrūs sodai - gyvi pavyzdžiai, kaip sekant senolių tradicija galima pasipuošti namus dirbiniais, kuriuose glūdi gili prasmė.

Etnologai pasakojo, kad dideli karkasiniai erdviniai vėriniai iš šiaudų - sodai nuo seno buvo daromi ypač puošnūs, dekoruoti paukščiais, girliandomis, džiovintomis gėlėmis ir uogomis. Kaip turtingo gyvenimo linkėjimas - sodas buvo dovanojamas jaunavedžiams ir kabinamas virš vestuvinio stalo. Ir gimus vaikui buvo įprasta pakabinti sodą. Klaipėdos krašte žinomas paprotys švenčiant sutvirtinimo šventę iš nendrių arba šiaudų pintais sodais puošti mokyklos klasę.

Pasak etnologų, sode užkoduota tobulo pasaulio sukūrimo idėja. Liaudies dainos byloja, kad  jame „vynuogių uogos byra“, jo viduryje „upė teka“, o medžiuose „paukščiai šneka“. Galbūt todėl dangiško sodo, idealios tvarkos simbolis - sodas - taip mėgtas dovanoti. Jis visuomet buvo ne tik namų puošmena, bet ir laimės į juos nešėjas.

Per M.Macijauskienės šiaudinių sodų parodos pristatymą birželio 9-ąją 18 val. Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centre (Daržų g. 10) apie lietuvių etninės kultūros relikto - sodo - simboliką pasakos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja dr. Aušra Kavaliauskienė, koncertuos fokloro kolektyvas „Alka“ ir pianistas Saulius Šiaučiulis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių