Šakių rajone bus atidengtas paminklas J.Jablonskiui

Šeštadienį Šakių rajone, Griškabūdyje, atidengiamas paminklas lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui.

Skulptoriaus Romo Kvinto sukurtas paminklas miestelio aikštėje bus atidengtas švenčiant Kalbos dieną, pranešė Šakių rajono savivaldybė.

J.Jablonskis – bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas.

Slapyvardį Rygiškių Jonas pasirinkęs J.Jablonskis gimė 1860 metais Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio.

1880 metais aukso medaliu jis baigė Marijampolės gimnaziją ir kaip valstybės stipendininkas įstojo į Maskvos universiteto istorijos ir filosofijos fakultetą, kur baigė klasikinės filologijos studijas. Universitete profesorių paskatintas, ėmė tyrinėti lietuvių kalbą. Pagrindinis jo darbas grįžus atostogų į Lietuvą būdavo rinkti kaimuose kalbos ir tarmių pavyzdžius.

Nuo 1889 metų J.Jablonskis rašė į „Varpą“, dirbo kalbos klausimais, taisė ir kitų autorių straipsnius. 1894 metų vasarą, prisidengus naujagimės Onos krikštynomis, Jablonskių bute vyko varpininkų suvažiavimas. Vykstant lietuvių nacionalinio judėjimo, spaudos ir jos bendradarbių persekiojimui, valdžios dėmesį patraukė gimnazijos mokytojo J.Jablonskio veikla.

1902 metais jis, apkaltintas didelėje lietuviškos spaudos draudimo byloje, buvo ištremtas į Pskovą. Čia kalbininkas dirbo prie brolių Juškų žodyno.

1904–1906 metais Vilniuje Jablonskis dirbo Vilniaus žinių ir Lietuvos ūkininko redakcijose, knygų leidimo bendrovėje „Aušra“, taisė knygelių kalbą, redagavo vertimus.

Atgavus lietuvišką spaudą, J.Jablonskis, susirūpinęs gimtąja kalba, subūrė jaunuomenę vertėjauti. Jis redagavo Žemaitės raštus, o 1900 metais parengė vieną reikšmingiausių savo darbų – Lietuviškos kalbos gramatiką, kurią išleido Petro Kriaušaičio slapyvardžiu.

1911 metais Jablonskis Rygiškių Jono slapyvardžiu išleido „Lietuvių kalbos sintaksę“, o po metų – „Rašomosios kalbos dalykus“. Taip pat parengė ir išleido lietuvių kalbos skaitinius „Vargo mokyklai“, vadovėlį „Aritmetika.Mokslo pradžia ir terminai“, „Mūsų žodynėlį“.

1922 metais pasirodė jo Lietuvių kalbos gramatika, 1925 metais - Lietuvių kalbos vadovėlis, 1928 metais - Linksniai ir prielinksniai. Tuo metu išėjo 234 jo straipsniai kalbos klausimais.

J.Jablonskio darbo, jo parašytų vadovėlių dėka įsigalėjo dabartinės lietuvių kalbos gramatinė ir fonologinė sandara, padėti sintaksės mokslo pagrindai.

Nuo 1919 metų apsigyvenęs Kaune, nepaisydamas ligos, J.Jablonskis nenutraukė savo darbo ir, 1922 metais įsikūrus Kauno universitetui, dar trejus metus skaitė lietuvių kalbos paskaitas. Kaip rašo amžininkai ir jo buvę mokiniai, iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų, jau nebegalėdamas valdyti rankų ir pats rašyti, J.Jablonskis sutelkė aplink save būrį padėjėjų entuziastų kalbininkų, kurie ir užrašė didžiojo kalbininko paskutiniųjų metų vertingas mintis ir patarimus toliau puoselėjant lietuvių kalbą.

J.Jablonskis mirė 1930 metais.


Šiame straipsnyje: Jonas Jablonskislietuvių kalba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių