S. Eidrigevičius: paveikslas – mano rekviem tragedijos aukoms

Varšuvoje gyvenantis jau, galime sakyti, pasaulinio garso lietuvių menininkas Stasys Eidrigevičius savo gerbėjus pakvietė pasižiūrėti neeilinio ir labai simboliško jo darbo „Smolenskas. 2010 Balandžio 10-oji“.

Darbas, tapytas akriliniais dažais ant drobės, sulaukė labai didelio Lenkijos kritikų ir žiūrovų susidomėjimo ir beveik ažiotažo. Tai – menininko refleksija Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko tema. Kaip sako jis pats, šis darbas – jo rekviem šios tragedijos aukoms.

Didelę paveikslo erdvę užpildo penkiakampė žvaigždė. Jos trys kampai sujungti į baltai raudoną Lenkijos vėliavos spalvomis dalijamą trikampį juodos žvaigždės fone, kuris tarytum popierinis lėktuvėlis įstrižai savo smaigalio sminga žemyn į pilką it rūkas paveikslo fono tamsą. Ta demoniška pentagrama su tuo tarsi origami lėktuvėliu, kaip pastebėjo vienas iš S. Eidrigevičiaus kūrybos gerbėjų, tampa simboliška erdvine figūra, kurioje galima įžvelgti daugybę prasmių.

Pastebėta ir tai, jog tai pirmas tikras tapybos meno kūrinys Smolensko tragedijos tema, savo meniškumu, lakoniška simbolika ryškiai išsiskiriantis iš iki šiol šia tema Lenkijoje pasirodžiusių lenkų tapytojų darbų.

„Kai atsitiko šita drama aš, kaip ir daugelis žmonių, buvau, aišku, tuo sukrėstas ir visąlaik galvojau, kaip galėčiau tą išreikšti: ar piešiniu, ar paveikslu, ar skulptūra. Ar kažkokiu dar kitu veiksmu. Bet čia nebuvo nei užsakymo, nei skubumo. Vieną kartą sėdint prie stalo atėjo toks sumanymas būtent kaip šitame paveiksle, ir tą mažą eskizą aš nutariau perkelti ant didelio paveikslo“, – apie darbo sumanymą pasakoja autorius.

Menininkas teigia sulaukęs teigiamų parodos lankytojų atsiliepimų apie paveikslą.

„Kai žiūrovai atidarymo metu žiūrėjo į šituos paveikslus, priėję prie manęs visi labai dėkojo ir sakė, kad juos labai tas paveikslas veikia. O tai buvo mano didžiausias tikslas. Darbas turėtų žmogų veikti“, – tvirtina S. Eidrigevičius.

Jis pripažįsta, kad jo meno kūriniuose dažnas žvaigždės, svastikos ir kryžiaus motyvas.

„ Aš tuos ženklus įvedu, kai yra didelė prasmė. Niekada nedarau nieko paviršutiniškai. Visada tie ženklai turi nešti prasmę. Ir šitame eskize, kai aš pamačiau, šitas baltai raudonas lėktuvas kažkaip nusileidžia ar įkrenta į žvaigždės erdvę, aš maniau, kad prasmė čia kažkur slypi. Žinote, paveikslas juk ne muzika, paveikslas kalba per tylą. Jeigu ta plastinė tyla veikia žmogų, tai man čia yra daugiau kaip kažkoks rekviem, to įvykio pagerbimas. Kiek girdėjau atsiliepimų, aišku, kad šitas paveikslas nepaliko nė vieno žmogaus abejingo“, – tvirtina dailininkas.