Literatūros klasikas Fiodoras Dostojevskis, dramaturgas Aleksandras Ostrovskis, rašytojas ir žurnalistas Nikolajus Leskovas. 1862 m. nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas–Maskva, Vilniuje apsilankė ne vienas tuometės Rusijos imperijos meno ir kultūros atstovas.

Kelionė nebuvo ypatinga

Vilniaus universiteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras docentas Pavelas Lavrinecas, ne pirmus metus rengiantis ekskursijas po „imperijos Vilnių“, pripažįsta, kad būtent geležinkelis, sujungęs Rusijos imperijos sostinę su Vakarų Europa, padarė Vilnių tranzitiniu miestu, tad nori nenori jį pamatydavo kiekvienas, kas važiuodavo traukiniu. O tai bemaž visas Rusijos elitas.

Gedimino kalnas, Katedra, siauros gatvelės, akmeninių namų kvartalai, čerpėmis dengti stogai ir neįtikima žydų gausa. Dalykai, kuriuos Rusijos imperijoje buvo galima pamatyti tik lankantis Vilniuje. Būtent jie stebino visus čia atvykstančius rusus.

„F.Dostojevskio kelionė 1867 m. nebuvo tokia jau ir ypatinga. Jis nebuvo pirmasis iš atvykusių į Vilnių geležinkeliu. Ypatinga ši kelionė tuo, kad jis keliavo su žmona, kuri, suprasdama, koks didis rašytojas yra jos vyras, stengėsi fiksuoti kiekvieną jo gyvenimo epizodą. Neprasprūdo pro jos akis ir viešnagė Vilniuje. Vis dėlto ji aprašė daugmaž tas pačias vietas, kurias prieš tai ir vėliau aprašydavo daugelis iš Rusijos į Vakarus keliaujančių rusų rašytojų, poetų, dailininkų, dramaturgų“, – savo pasakojimą pradėjo P.Lavrinecas.

Pasak dienraščio pašnekovo, Anos ir Fiodoro Dostojevskių pora viešbutį greičiausiai taip pat išsirinko atsitiktinai. Didžioji gatvė buvo palyginti netoli stoties, tai buvo kone judriausia to meto Vilniaus vieta.

„Informacijos apie viešbutį jie galėjo rasti kasmet leidžiamoje “Vilniaus gubernijos atmintinėje„. Knygelėje buvo svarbiausia informacija, taip pat ir viešbučių sąrašas. O Didžiojoje g. 18 tuo metu buvo gana didelis viešbutis, jame rašytojas su jaunąja žmona ir apsistojo“, – dėstė P.Lavrinecas.

Atvyko po sukilimo

Vilniuje dvi dienas praleidęs F.Dostojevskis pro viešbučio langą greičiausiai matė tą patį, ką šiandien matome ir mes. 2 psl. >>