Režisierius A.Vizgirda: „Kvailiai iš savęs nesijuokia“

Klaipėdos Pilies teatre - priešpremjerinis jaudulys. Teatro vadovas režisierius Alvydas Vizgirda kitos savaitės pradžioje į sceną išleis naują spektaklį - Eugene'o Ionesco „Nuplikusią dainininkę“.

Vaidins jaunimas

- Kodėl pasirinkote šią pjesę? Juk prieš gerą dešimtmetį ji statyta Klaipėdos dramos teatre...

-Man įdomu dirbti su šia dramaturgija. Ji linksma, bet sunki. Absurdo dramaturgija visada sunki. Bet man patinka tie paradoksai ir žaidimas ant kraštutinumų ribos. Ir ji idealiai tinka jauniems aktoriams, kad pratintųsi prie charakterinių vaidmenų. Aktoriniam tobulėjimui - labai gera pjesė. O dabar Pilies teatre yra daug gabių jaunų aktorių. Su jais jau pastačiau „Milijono šypsenų miestą“. Naujajame spektaklyje vaidins ta pati ketveriukė ir dar du uostamiesčio jaunieji aktoriai - Liudas Vyšniauskas, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Arnoldas Eisimantas, Toma Gailiutė ir Viačeslavas Mickevičius. Jiems šis spektaklis turėtų būti žingsnis į priekį. Per repeticijas jie gražiai žaidžia, beliko sužaisti premjeroje.

-Įdomu, kodėl pakeitėte įprastą kūrinio pavadinimą?

-Tik šiek tiek. Iš plikagalvės - į nuplikusią dainininkę. Galima ir taip išversti. Man plikagalvė dainininkė ar giesmininkė skamba per daug nuglaistytai, literatūriškai.

Absurde ieško logikos

-Koks bus spektaklis?

-Kad aš žinočiau!.. Turėtų būti gana linksma komedija. Didžiausia bėda, kad stringa repeticijos, aktoriai gripuoja. O visa kita - gerai.

Nesu toks naivus, kad domintų toks siužetas. Mane domina, ką galima padaryti su tuo keistu pjesės tekstu. Mano spektaklis bus visai kitoks nei Klaipėdos dramos teatro pastatymas, 1995-aisiais režisuotas šviesios atminties Valdo Pranulio. Aš absurdo dramaturgijoje pirmiausia ieškau logikos, o ne absurdo. Todėl mūsų spektaklio personažai bus dešimtkart buitiškesni. Nes aš absurdą matau mūsų pačių gyvenime. Kartais net nepastebime, kad buityje dažnai naudojame absurdiškas mintis. Pavyzdžiui: iš ryto gimiau - vakare miriau. Betgi tas absurdas yra gryna teisybė. Gimstame, kad mirtume. Kur bepažiūrėsi, gyvenime pilna absurdo. Man pastatyti šią pjesę reiškia atrasti labai paprastą logiką. Todėl visi šeši mūsų spektaklio personažai - realūs.

Gal ten mes patys?

-Ką norite šiuo savo darbu pasakyti publikai?

-Galvojate, kad režisierius visuomet nori kažką pasakyti? Visaip būna. Šiuo atveju, mes visi esame gerokai trenkti. Šiuo spektakliu neturime ko publikos pamokyti. Ji pati mokyta. Bet šiek tiek pažįstamų bruožų jame gali atrasti kiekvienas. Truputį pešamės, vienas kitą apkalbame, savų neatpažįstame, kur nors gatvėje mirtį sutinkame - pasisveikiname ir vėl gyvename toliau. Gyvenime ne viskas priimtina, bet susitaikome su tuo ir gyvenam. O kur gi išties toji gyvenimo prasmė? Pjesės autorius šaiposi iš to gyvenimo tiesų ieškojimo. Kiekvienam tos tiesos - savos. Vis dėlto gyvenimas yra gana komiškas - visi ardomės dėl niekų, juokingų dalykų. O jeigu rimčiau pagalvojus - tikrai nėra dėl ko. Taip ir „Nuplikusioje dainininkėje“ - paprasti pokalbiai perauga į komiškas, groteskiškas, iki skausmo pažįstamas scenas. O gal ne ponai Smitai ir ne ponai Martenai gyvena angliškame scenos interjere? Gal ten mes patys nuobodūs ir pikti vaikštome tarp pasenusių teatro dekoracijų?..

Jeigu norim, atrasim ką nors sau. Jei nenorim, tai ir neatrasim. E.Ionesco ne toks tiesmukas. Jokių pamokymų ir spektaklyje nebus.

Dramaturgas ieškojo kitos - meninės - tiesos, kitos teatro formos ir kitokio kalbėjimo su žiūrovu. Tai tinka ir mums, Pilies teatrui, - mėginame pasišnekėti kitoniška forma. Kai pačiame gyvenime labai daug absurdo, būtų keista scenoje sirgti tomis pačiomis ligomis, kuriomis serga visuomenė. Gal šią pjesę galima pasižiūrėti kitaip, besijuokiant?.. Juokas, iš savęs pasišaipymas - išmintingesnės civilizacijos bruožas. Kvailiai iš savęs nesijuokia.

Jokių rūmų - scenoje

-Kas padėjo jums kuriant šį spektaklį?

- Jo pastatymo dalies vedėjas - Vytas Aleknavičius, šokti aktorius mokė Irma Stonienė, kostiumus jiems sugalvojo Aina Zinčiukaitė, o lakonišką scenografiją sukūrė Agnė Gerbauskaitė. Jokių rūmų scenoje - ant ilgo kilimo tik staliukai ir kėdės. Dar priminsiu, kad spektaklyje skamba Hario Belafontės dainos. Ateikite, turėtų būti smagu.

Klaipėdos Pilies teatro premjera - E.Ionesco „Nuplikusi dainininkė“ - lapkričio 23 d. 18 val. Klaipėdos Žvejų rūmų teatro salėje (Taikos pr. 70). Bilietai - po 15 litų.

Pilies teatre  lapkričio 24 d. 18 val. bus rodomas bendras jo projektas su Kauno dramos teatru „Pietūs su Liudviku“, o lapkričio 30 d. 18 val. -  „Milijono šypsenų miestas“ apie Klaipėdos jūros šventę. Abiejų spektaklių režisierius - A.Vizgirda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių