Režisierė J. Samulionytė: filme neteisiu uždarbiauti išvykstančių tėvų

Kritikų įvertinimo ir žiūrovų pripažinimo jau sulaukusi režisierė Jūratė Samulionytė naujame savo filme „Laikinai“ gvildena emigracijos pasekmes ir pasakoja jausmingą dviejų Lietuvoje paliktų nepilnamečių seserų istoriją. „Savo filmu nenoriu teisti į užsienį uždarbiauti išvykusių tėvų.  Filmas tėra akistata su realybe“, - sako režisierė.

Jau nuo šiandien „Laikinai“ kartu su dar dviem jaunųjų kolegų filmais – Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“ ir Roko Eltermano „Paskutinė medaus mėnesio diena“, bus rodomi kino projekto „Trys viename“ metu sostinės kino teatre „Multikino“.

Naujajame J. Samulionytės filme, kurio scenarijų parašė moksleivė Marija Kavtaradzė, pasakojama apie penkiolikmetę Saulę ir šešerių Liuciją, kurios gyvena vienos ir laukia sugrįžtančių tėvų. „Šis filmas apie vienatvę, apie vaikų tarpusavio ryšį, atsakomybę. Tačiau viskas tikrai nėra piešiama niūriomis spalvomis. Nors aktorės ir neprofesionalės, tačiau jos labai puikiai perteikia visas paliktų vaikų emocijas – džiaugsmą, liūdesį, pyktį, rūpestį“, - pasakoja J. Samulionytė.

Ruošdamasi filmavimui ir tikslindama scenarijų bei siekdama atskleisti esamą problemą, režisierė daug bendravo su paaugliais ir suaugusiaisiais, kurie buvo atsidūrę situacijoje, kai jų artimieji ilgam laikotarpiui buvo išvykę į užsienį.

„Vieni užsisklendžia savyje ir nieko nebenori; kiti elgiasi, kaip „paleisti nuo grandinės“ ir niekieno nekontroliuojami. Tuo tarpu tėvai jaučia kaltę, todėl siunčia savo atžaloms pinigų, prabangių rūbų, išmaniųjų telefonų, grotuvų ir tokiu būdu nori parodyti dėmesį. O iš tiesų visai ne tai vaikams yra svarbiausia – jiems trūksta artumo, meilės, šilumos, paruoštos vakarienės“, - pasakoja J. Samulionytė.

J. Samulionytė tvirtina, kad yra Lietuvos patriotė, tačiau vienareikšmiškai pritaria būtinybei keliauti, pažinti kitas kultūras, o vėliau sugrįžti į gimtąją šalį. „Man čia gyventi patinka, nes čia mano šaknys, laiko patikrinti draugai ir namai, kur jautiesi saugus. Be to, žinau kultūrinį kontekstą, elgesio įpročius. Netgi sakyčiau, kad kino srities žmonėms, nepaisant mažesnių finansinių ir techninių galimybių, Lietuvoje dirbti ir kurti yra palankiau. Daugiau erdvės išsiskirti iš kitų, daugiau nepaliestų temų, savitų, tik mūsų šaliai įdomių istorijų“, - sako režisierė.

Trumpametražis filmas „Laikinai“ – jau trečiasis režisierės darbas. Anksčiau sukurti darbai jau sulaukė įvertinimo – jos trumpametražis filmas ,,Nerutina” 2008 m. pelnė „Sidabrinės gervės apdovanojimą“ už geriausią lietuvišką trumpametražį filmą.  2010 metais režisierės trumpametražė dokumentinė juosta „Šanxai Banzai“ tarptautinės žiuri buvo išrinkta geriausia „Scanoramos” konkursinėje programoje ,,Naujasis Baltijos kinas”.

Nuo kitos savaitės „Trys viename“ filmai bus rodomi Vilniaus kino teatre „Pasaka“, o kovo pabaigoje pristatyti Palangos, Ukmergės ir Biržų žiūrovams. Filmai jau buvo parodyti ir Kaune bei Klaipėdoje.


Šiame straipsnyje: kultūrafilmaskinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne

Ne portretas
Niekuo nepateisinamas vaiku palikinejimas. Net zverys taip nedaro.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių