„Rėkiantis" V.Bareikio koncertas

„Suicide Djs“ lyderis ir teatro judėjimo „No Theatre“ vadas Vidas Bareikis pristato savo debiutinę solo programą – „Rėkiantį koncertą“.

„Taip jau gyvenu, kad šalia teatro visada yra muzika, – sako V.Bareikis, – kuriu naujas dainas ir yra labai daug dalykų, apie kuriuos norisi kalbėti būtent per muziką, o kartais tiesiog ne kalbėti, o rėkti.“ Kartais neužtenka vien subtilių garsų ir pusbalsiu skambančios muzikos, net jei tai yra labai populiaru. „Manau, kad būtent dabar ne tik man, bet ir daugeliui aplinkinių kartais tiesiog kyla noras rėkti trypiant kojomis, – sako kūrėjas. – Tiek dėl visiems suprantamų, tiek dėl asmeninių priežasčių.“

– Turbūt ir pats nujaučiate, kad neišvengsite klausimo apie studijas Maskvoje. Kaip sekasi studijuoti ir įsigyventi Maskvoje, ar prisijaukinote milžinišką miestą ir jo kunkuliuojančią energiją, ar ji atima, ar priduoda energijos individualiai kūrybai?

– Šiuo metu studijuoju Mejerholdo centre (MCHAT) teatro režisūros magistrantūroje. Maskvą laikau vienu didžiausių savo sukrėtimų gerąja prasme. Kai išlipus iš traukinio gauni smūgį į nosį – ne tiesiogiai, bet emocijų ir įspūdžių prasme. Kai pribloškia 18 mln. gyventojų skaičius, nuolatinės grūstys, baisus tempas, miestas, kurio skersmuo daugiau nei 100 km, ir, žinoma, rusų tautos savybės, su kuriomis teko ilgai pažindintis. Maskvoje galiu išbūti tris mėnesius – ne daugiau, tada reikia grįžti į Lietuvą

Visa tai palyginčiau su nuolatiniu bėgimu elektriniu bėgimo takeliu ir, pavyzdžiui, atokvėpiu ant lieptelio prie ežero.

Ten yra labai daug galimybių ir erdvės, tiek muzikos tiek teatro prasme, bet patys maskviečiai pripažįsta šio miesto sudėtingumą. Tačiau visa tai duoda labai daug.

– O kaip muzikinių grupių veikla Lietuvoje? Sustojusi, sustingusi, laukianti, besikaupianti, sprogstanti?

– Dėl mano ankstesnių grupių „Stipriai kitaip“ bei „Suicide DJs“ – kažkuria prasme tai yra tarsi praeitas etapas, kaip spektaklis, kurį vaidinus kelis sezonus darosi vis sunkiau išlaikyti šviežią. Neatmetu galimybės, kad grosime ir tomis sudėtimis – tai visgi yra labai smagu. Tiesiog šiuo metu koncentruojuosi į savo solinį albumą, pasirodysiantį rudenį. Būtent jis ir pradėjo rastis Maskvoje, būnant ten vienam, ir atsirandant vis naujoms dainoms, kurios privalėjo būti išleistos. Kas iš to išeis? Netolima ateitis parodys, tačiau bent kol kas man tai labai patinka, groju visai kita sudėtimi, man padeda Joshas Mcclungas (būgnai) ir Tadas Dešukas (bosinė gitara). Ir tai yra tikrai naujas – šviežias puslapis.

– Ir vis dėlto – kodėl pasirinkote studijas Maskvoje (anksčiau šis klausimas nebūtų kilęs, tai buvo savotiška Meka, bet dabar – atviras visas pasaulis)?

– Manau, kad Maskva vis dar yra Meka", ne tiek dėl pačios Rusijos teatro kokybės ar kiekybės, o dėl to, kad būnant ten turi tikrai unikalią galimybę pamatyti viso pasaulio spektaklius. Dažnai tenka lankyti ten rengiamus festivalius ar pavienes teatrų gastroles, kurios yra neatsiejama Maskvos teatrinio gyvenimo dalis. O viskas atsiremia į tuos pačius 18 mln. gyventojų, kadangi jų tiek daug ir teatro bendruomenė yra kur kas didesnė, ir poreikis yra didesnis. Ir kokybė tampa aukštesnė.

– O kaip „No theatre“ gyvavimas, nes juk būsimasis koncertas – solo programa?

– „No theatre“ kitais metais pradeda savo trečiąjį sezoną, numatytos dvi premjeros, šiemet turėjome labai kūrybingus ir „pilnus“ metus, todėl manau, kad (ne)teatre viskas juda į priekį. O solo koncertas – tai jau aš ir muzika. Dažniausiai tos dvi erdvės ir keliauja pakaitomis. Čia teatras, čia muzika, o kartais jie ir susitinka.

– Taigi aktorystė, režisūra, muzika, kas dar? Kas šiuo metu ima viršų, gauna daugiausia dėmesio, kantrybės ir energijos?

– Režisūra ir vadovavimas teatro judėjimui „No theatre“, žinoma, dabar yra svarbiausia ir pagrindinė mano veikla, aktorystė yra padėta į šoną nes turiu puikius kolegas, kuriems galiu padėti iš šono, ir nebūtina man pačiam kištis į jų darbą. Dėl muzikos kažkuriuo metu svarsčiau, ar nederėtų ir šios veiklos padėti į tą patį šoną, bet pagalvojau, jei man tai taip patinka, kodėl turėčiau save apvogti. O jei tai dar kelia gerų emocijų kažkam iš šalies, tada išvis gerai.

– Dabar viešite Lietuvoje, rudenį grįšite į Maskvą? O jeigu ten gausite gerą pasiūlymą dirbti? Gali būti, kad imsime rėkti trypdami kojomis mes – klausytojai, žiūrovai, ar nebaisus mūsų riksmas?

– Lietuvoje būsiu iki rugsėjo – repetuosime naujausią „No theatre“ spektaklį, tada keliausiu į Maskvą repetuoti ten jau pradėto kurti spektaklio su rusų artistais, kurio premjera numatyta spalio mėnesį. Todėl per vasarą planuoju sugroti nemažai koncertų ir supažindinti publiką su savo naująja programa bei rudenį pasirodysiančiu albumu. Jei iki to laiko kažkas jau mokės rėkti trypiant kojom – šioks toks tikslas bus pasiektas.

Kas: „Rėkiantis“ koncertas.

Kur: Kauno valstybiniame lėlių teatre.

Kada: birželio 3 d. 18 val.